Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti
2020 04 23 /11:54

Lietuvos populiacijos tyrimas dėl COVID-19 S.Čaplinskui kelia siaubą: pasirinktas netinkamas metodas

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos paskelbtas sprendimas, kad Lietuvoje bus daromas Lietuvos populiacijos tyrimas, kuriuo bus bandoma įvertinti, kaip koronavirusas paplito Lietuvoje, jau sulaukė kritikos. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) vadovui porofesoriui Sauliui Čaplinskui toks sumanymas kelia siaubą, nes rengiamasi taikyti netinkamą metodą, kuris neparodys paplitimo masto.
Mobilus patikros punktas Kaune
Mobilus patikros punktas Kaune / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

Bandys nustatyti koronaviruso paplitimą

„Būtų atrinkti keli tūkstančiai gyventojų, kurie atspindėtų visų Lietuvos gyventojų grupių vaizdą, ir jiems būtų atlikti tyrimai dėl COVID-19“, – trečiadienį LRT sakė ministerijos Visuomenės sveikatos departamento direktorius Audrius Ščeponavičius.

Kaip spaudos konferencijoje vėliau sakė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, tyrimui planuojama pakviesti 7,5 tūkst. gyventojų.

„Iš tiesų populiacinis tyrimas yra planuojamas, planuojama, kad jį atliktų keletas institucijų: tai Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centras, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Santaros ir Kauno klinikos. Mokslininkai jau yra suplanavę imti apie 7,5 tūkst. asmenų“, – sakė A.Veryga.

Ministro teigimu, kai bus aišku daugiau detalių, apie šį tyrimą plačiau papasakos patys jį organizuojantys mokslininkai.

„Lietuvai norint planuoti toliau išėjimo strategijas, toks epidemiologinis tyrimas tikrai labai praverstų“, – kalbėjo A.Veryga.

Ministerijos departamento direktoriaus teigimu, dėl koronaviruso plitimo Lietuva yra įžengusi į kitą etapą, kai tiriami ne tik sergantieji ar turėjusieji kontaktą su jais, bet ir gerokai didesnės grupės.

S.Čaplinskas: netinkamas metodas neparodys ligos paplitimo

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Saulius Čaplinskas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Saulius Čaplinskas

ULAC vadovas S.Čaplinskas savo paskyroje feisbuke sukritikavo šį tyrimą, nes jį rengiamasi atlikti visai kitaip nei kitose šalyse. Jo teigimu, Lietuvoje ketinama taikyti netinkamą diagnostinį metodą.

„Vakar daug buvo kalbama apie COVID-19 populiacinį tyrimą. Pasirodo, kad aš kalbėjau apie „ratus“, o kai kurie apie „batus“. Po visų žiniasklaidos reportažų paaiškėjo, kad populiacinis tyrimas bus atliekamas visai ne kaip kitose šalyse, kur realiai buvo siekiama nustatyti infekcijos paplitimą tarp gyventojų. Tai galima nustatyti tik taikant šiam tikslui TINKAMĄ diagnostinį metodą – t.y. serologinius (ELISA arba greituosius) tyrimus. Tuo tarpu Lietuvoje, kaip vakar paaiškėjo, planuojama tyrimą vykdyti taikant PGR metodą, imant tepinėlį iš nosiaryklės.

Pabrėžiu, kad toks diagnostikos metodas šiam tikslui yra visiškai NETINKAMAS, ir jis niekaip negali parodyti realaus ligos paplitimo. Tiesą sakant man, kaip organizavusiam eilę paplitimo (BBS) tyrimų, bendradarbiaujant su PSO, CDC, Johns Hopkins, Veronos, Amsterdamo universitetais, R.Kocho institutu ir kt., tai kelia siaubą... Tai rodo, kad tokius tyrimus planuojantys žmonės neturi supratimo apie diagnostinius metodus ir jų diagnostinę reikšmę“, – rašo S.Čaplinskas.

Visuomenės sveikatos mokslų daktaras Giedrius Vanagas savo paskyroje feisbuke taip pat kritikuoja pasirinktą metodą.

„SAM planuoja populiacinius COVID-19 tyrimus, jei žurnalistų informacija pateikta teisingai, t.y. tie tyrimai bus vykdomi taikant molekulinius (PGR) testus, tikslas įvertinti, kokia dalis populiacijos jau yra persirgusi ir įgijusi imunitetą, nebus pasiektas.

PGR testai yra visiškai netinkami populiaciniams tyrimams, nes rodo tik esamą (šios dienos) užsikrėtimą, ryt jis jau bus kitoks. Tad tokio tyrimo išvados bus niekinės. Skryningui reikia naudoti greituosius testus, kitaip bus tik švaistomos lėšos“, – rašo G.Vanagas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos