Vilniuje veikiančio Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorės pavaduotoja Natalija Bitiukova BNS ketvirtadienį sakė mananti, kad prokuroras priėmė sprendimą skubotai, nes prašymo nagrinėjimui skyrė dvi savaites.
„Jeigu prokuratūrai pritrūko duomenų, jie net nepradėdami ikiteisminio tyrimo galėjo atlikti patikslinamuosius veiksmus“, – sakė N.Bitiukova.
Prokuroras Antanas Stepučinskas pareiškė, kad nevyriausybinės organizacijos nepateikė faktinių aplinkybių apie galimus nusikaltimus, o teiginius apie slaptą CŽV kalėjimą paneigė ankstesnis tyrimas.
„Prokuratūra turi ne tik teisę, bet ir pareigą aktyviai rinkti duomenis, patvirtinančius arba paneigiančius tam tikrus faktus, o ne tik laukti kol jie bus pateikti. Prokuroro nutarimą skųsime“, – sakė ji.
Generalinė prokuratūra atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nevyriausybinių organizacijų įtarimų, kad vykdant slaptą Jungtinių Valstijų programą Lietuvoje 2004-2006 metais galėjo būti neteisėtai kalinamas Saudo Arabijos pilietis Mustafa al-Hawsawis, šiuo metu esantis Gvantanamo bazėje.
Prokuroras Antanas Stepučinskas pareiškė, kad nevyriausybinės organizacijos nepateikė faktinių aplinkybių apie galimus nusikaltimus, o teiginius apie slaptą CŽV kalėjimą paneigė ankstesnis tyrimas.
„Teiginiai apie JAV CŽV sulaikytų asmenų (tame tarpe ir M.al-Hawsawi) kalinimą Lietuvoje yra paneigti atliktu ikiteisminiu tyrimu“, – rašoma prokuroro nutarime, kurį savo interneto svetainėje paskelbė Londone įsikūrusi organizacija „Redress“.
Organizacijos „Redress“ atstovė Sarah Fulton (Sara Falton) spaudos konferencijoje praeitą savaitę teigė, jog „labai tikėtina“, kad 2003 metais Pakistane sulaikytas Saudo Arabijos pilietis M.al-Hawsawis, kuriam dabar gresia mirties bausmė, buvo kalinamas Lietuvoje.
Ji sakė, kad vyras į Gvantanamo bazę pateko 2003-ųjų rugsėjį su dar mažiausiai trimis įtariamaisiais, o 2004 metų kovą buvo išgabentas į Maroką. Pasak S.Fulton, Lietuva kaip tolesnė maršruto vieta išskirta įvertinus skrydžių duomenis, spėjamą kitų įtariamųjų judėjimą.
Prokuroras savo ruožtu pareiškė, kad organizacijos nepateikė objektyvių duomenų apie galimą M.al-Hawsawio gabenimą.
Pasak jo, nurodyta informacija apie skrydžių datas, numerius ir maršrutus „vertintina kaip patvirtinanti tik tai, kad konkrečiu laiku, konkretus lėktuvas skrido konkrečiu maršrutu, o ne objektyvūs duomenys, kad lėktuvu M. al Hawsawi (...) buvo neteisėtai įgabentas ir išlaipintas Vilniaus ar Palangos oro uoste“.
Prokuroras taip pat pažymi, kad 2010 metais vykdyto ikiteisminio tyrimo metu „negauta jokių duomenų apie tai, jog su JAV CŽV siejamais orlaiviais į Lietuvos Respubliką būtų neteisėtai atgabenti ar išgabenti kokie nors asmenys“.
„Galimai neteisėtam asmenų laikymui skirtų patalpų apžiūros metu ir kitais proceso veiksmais nustatyta kita jų paskirtis ir tai, kad jokie asmenys jose nebuvo neteisėtai laikomi“, – rašo prokuroras.
Al-Hawsawi yra antrasis terorizmu įtariamas asmuo, apie kurio galimą kalinimą paskelbė nevyriausybinės organizacijos.
Prokuroro nutarimas per septynias dienas gali būti skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui.
Al-Hawsawi yra antrasis terorizmu įtariamas asmuo, apie kurio galimą kalinimą paskelbė nevyriausybinės organizacijos. Anksčiau skundą dėl tariamo kalinimo Lietuvoje yra pateikęs palestinietis Abu Zubaydah. Jo byla yra Europos žmogaus teisių teisme.
Lietuvoje 2009 metų pabaigoje per parlamentinį tyrimą buvo identifikuoti du objektai Vilniuje ir šalia sostinės, kur esą galėjo būtų įrengtos patalpos sulaikytiesiems laikyti. Taip pat nustatyti keli su CŽV siejami skrydžiai į Vilnių ir į Palangą, vykę 2003-2006 metais, tačiau neatsakyta į klausimą, ar į Lietuvą atskraidinti įtariamieji terorizmu.
Po parlamentinio tyrimo atskirą tyrimą pradėjo prokuratūra, tačiau prokuratūra jį nutraukdama pareiškė negavusi duomenų, kad Vilniuje ir šalia jo esančiuose objektuose būtų įrengtos patalpos Centrinės žvalgybos valdybos kaliniams laikyti.
Buvę valstybės ir saugumo struktūrų vadovai neigia, kad Lietuvoje galėjo būti CŽV kalėjimas.
