Nors tarptautinis Rotary judėjimas Lietuvoje šiemet švenčia 80 metų veiklos jubiliejų, tačiau atskiros apygardos Lietuva iki šiol neturėjo. Dabartinis 1460-osios Rotary apygardos (jungtinės su Pietų Danija) valdytojas dr. Juozas Šarkus teigia, kad Rotary klubai Lietuvoje atskirą apygardą norėjo turėti jau nuo Nepriklausomybės atkūrimo, tačiau reikalavimai palaipsniui didėjo.
„Po daugybės okupacijos metų mes, lietuviai, nepriklausomybės, savarankiškumo temai esame labai jautrūs. Atgavę politinę nepriklausomybę, norėjome būti nepriklausomi ir kitose srityse. Noras turėti nepriklausomą Rotary apygardą nebuvo išimtis“ – pasakoja J.Šarkus.
Lietuvos Rotary bendruomenei jis žada daug pokyčių: „Tapę savarankiška apygarda, turėsime savo apygardos komitetus. Patys ugdysime lyderius, kurie priklausys šiems komitetams ir tiesiogiai bendraus su kitų pasaulio Rotary klubų lyderiais. Būdami savarankiška apygarda ir sprendimus savo kompetencijos ribose priimsime patys.“
Pirmasis naujos 1462 apygardos valdytojas Vygintas Grinis priklauso Kauno Rotary klubui – istoriškai pirmajam Rotary klubui Lietuvoje, kurio garbės nariu yra ir prezidentas Valdas Adamkus.
Tarptautinės Rotary organizacijos sprendimu jungtinė apygarda 1462 buvo padalinta į dvi savarankiškas apygardas Lietuvoje ir Pietų Danijoje nuo š.m. liepos 1 d.
Pirmasis naujos 1462 apygardos valdytojas Vygintas Grinis priklauso Kauno Rotary klubui – istoriškai pirmajam Rotary klubui Lietuvoje, kurio garbės nariu yra ir prezidentas Valdas Adamkus. V.Grinis 2007 – 2008 buvo Kauno Rotary klubo prezidentas, klubo atkūrimo iniciatyvinės grupės narys bei ilgalaikių jaunimo mainų programos koordinatorius.
Rotary klubų tikslas – ne tik lyderystės ugdymas, bet ir visuomenei naudingų darbų atlikimas. Per 20 pastarųjų metų, Lietuvos Rotary klubai iniciavo ir prisidėjo prie daugybės projektų: pirko medicininę įrangą, rėmė talentingus vaikus, prisidėjo prie tuberkuliozės sergamumo mažinimo Lietuvoje, prisidėjo prie knygų leidybos, skatino socialinės atskirties mažinimą ir pan.
Vienas žinomiausių Lietuvos Rotary klubų nuveiktų projektų – visų Lietuvos Rotary klubų inicijuotas tuberkuliozės sergamumo mažinimo projektas, kuomet per trejus metus šiai sričiai buvo skirta 1,8 mln. litų parama. Kitas projektas – Vytauto Kernagio paminklas Nidoje, skirtas maestro atminimui.
Lietuvos Rotary klubai įgyvendino daug kitų didelių ir svarbių projektų. Taip pat prie gerų darbų prisideda ir jaunimo Rotaract klubai bei Interact vaikų klubai, kurie, nors ir mažesniais, tačiau pakankamai svarbiais projektais stengiasi sukurti geresnę visuomenę.
Lietuvoje šiuo metu veikia 47 Rotary klubai, kuriems priklauso 1404 nariai. Taip pat Lietuvos Rotary bendruomenei priklauso ir 8 Rotaract (jaunimo nuo 18 iki 30 metų) bei 6 Interact (jaunuolių iki 18 metų) klubai.
Pirmasis Lietuvoje Rotary klubas buvo įkurtas Kaune 1934 metais Kauno apygardos teismo pirmininko Karolio Žalkausko iniciatyva. Kauno Rotary klubui priklausė tokie nusipelnę visuomenės veikėjai kaip Antanas Smetona, Kazys Grinius, Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, Kipras Petrauskas, Mykolas Romeris, Vincas Mykolaitis-Putinas, Antanas Merkys ir daug kitų.
1939 metais dalis Kauno Rotary klubo narių, kurie persikėlė į Vilnių, inicijavo Vilniaus Rotary klubo įkūrimą, kurio pirmasis prezidentas buvo Mykolas Romeris. 1940 metais, sovietams okupavus Lietuvą, Tarptautinė Rotary organizacija konstatavo Rotary klubų Lietuvoje narystės šioje organizacijoje pabaigą.
Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. šalyje vėl prasidėjo Rotary veikla. Pirmasis atsikūrė ir jau 1992 m. buvo įregistruotas Tarptautinėje Rotary organizacijoje Vilniaus Rotary klubas.
