Ketvirtą kartą į Klaipėdos tarybą mėginsianti pakliūti Jelizaveta Daugininkienė pripažįsta, kad tarp naujai įkurto rinkimų komiteto „Rusakalbė Klaipėda“ steigėjų – ir 3 asmenys, turintys Rusijos Federacijos pilietybę. Buvusi Rusų sąjungos narė pabrėžia, kad savivaldybių tarybų įstatymas leidžia kandidatuoti ir ne piliečiams, tereikia turėti nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje ir 3 mėnesius iki rinkimų deklaruoti gyvenamąją vietą savivaldybėje.
„Kuriant komitetą mes tikrai neturėjome tikslą tirti žmogaus žmonių gyvenimą. Jeigu jis turi tokį leidimą, reiškia, valstybė juo pasitiki. Jei valstybė turi žinoti, ar leisti gyventi nuolat Lietuvoje, ar ne, kodėl mes turime tikrinti tai. Net aš tai manau, kad tai yra neetiška“, – sakė komiteto „Rusakalbė Klaipėda“ koordinatorė J.Daugininkienė.
Skelbiama, kad mažiausiai dar vienas Rusijos Federacijos pilietis į Klaipėdos tarybą bandys prasibrauti su priesaika sulaužiusio Viačeslavo Titovo rinkimų komitetu. Kiek dar neturinčių Lietuvos pilietybės savo jėgas bandys kituose miestuose, paaiškės paskelbus komitetų ir save iškėlusių dalyvių sąrašus.
Seimo narys Arvydas Anušauskas sako, kad bent kol kas reiškinys nėra masinis. Tačiau pripažįsta, jog buvo neapsižiūrėta leidžiant ne tik draugiškų valstybių, bet ir kitų šalių piliečiams dalyvauti savivaldos politikoje. Todėl žada parengti pataisas, kurios numatytų bent jau ilgesnį terminą, kiek iki rinkimų būtina pragyventi Lietuvoje. Ir taip galbūt apsunkinti bandymus patekti Rusijos globojamiems kandidatams į savivaldybes.
„Įstatyme negalima būtų parašyti, kad tai būtų taikoma tiktai Rusijos ar Baltarusijos piliečiams. Iš tikrųjų apibrėžimai yra universalūs, tai taikomi visiems. Aš manau, kad mes kalbame ne apie tuos, kurie turi Rusijos pasus kišenėje, gimė čia, gyvenę visą laiką čia, o tuos žmones, kurie čia atvyksta nuolatiniam gyvenimui, bet turi trečiųjų valstybių, ne Europos Sąjungos pasus. Iš tikrųjų yra kai kurie tokie regionai jautrūs, bet, kaip visada, būna pilotiniai projektai“, – kalbėjo Seimo NSGK narys A.Anušauskas.
„Aš manyčiau, kad tai yra arba klaida, arba kai kas, tai būna, šiuo atveju tikrai nieko nekaltinu, nes tam reikėtų jų daugiau pasigilinti ir kas pateikė, ir kodėl pateikė, ir kaip. Bet tikrai yra atvejų, kai tokios spragos yra paliekamos specialiai“, – svarstė Vilniaus politikos analizės instituto vyr. analitikas Marius Laurinavičius.
Aš manyčiau, kad tai yra arba klaida, arba kai kas, tai būna, šiuo atveju tikrai nieko nekaltinu, nes tam reikėtų jų daugiau pasigilinti ir kas pateikė, ir kodėl pateikė, ir kaip. Bet tikrai yra atvejų, kai tokios spragos yra paliekamos specialiai, – svarstė Vilniaus politikos analizės instituto vyr. analitikas Marius Laurinavičius.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas sako, kad ir be panašių įstatymų spragų bent keliose savivaldybėse į tarybas bando patekti Kremliaus remiami kandidatai. LRT žiniomis, Valstybės saugumo departamentas ypač stebi rinkimus Klaipėdoje, Visagine ir Vilniuje.
„Jie niekaip nesusiję vien tik su tautybe, tai yra susiję su žmonių nuostata. Mes turime dirbti su rinkimų sistemos skaidrumu, kad būtų aiškūs skaidrūs finansavimo šaltiniai, ir pagaliau reikia dirbti su konkrečiais žmonėmis ar žmonių grupėmis. Pavyzdžių, kurie tikrai kelia susirūpinimą, tai su tuo taip pat yra dirbama. Aš nebūčiau linkęs taip apibendrinti, paimkim, nustumti tam tikrą žmonių grupę į paraštes. Priešingai, tai keltų susipriešinimą visuomenės, ir tuo būdu pasinaudojant“, – kalbėjo V.Bakas.
Nuolat gyvenantiems šalyje dalyvauti vietos savivaldos rinkimuose, nepaisant jų pilietybės, leidžiama beveik visoje Europoje, o tapti parlamentaru ar šalies vadovu, taip pat ir Lietuvoje, gali tik piliečiai.
