Prie dūmais alsuojančių pramoninių pastatų, kurie primena atominę elektrinę, labai dideliu greičiu skrieja juodas visureigis tamsintais stiklais. Vairuotojas – kaukėtas, o automobilio bagažinėje – į specialiųjų operacijų karius panašūs vyrai, ginkluoti rusiškais ir britiškais automatais.
Atrodo, kad žmogystos ruošiasi užpulti pramoninį pastatų kompleksą ir, galbūt, įvykdyti diversiją. Bet nenaudėliams nepavyksta – netikėtą smūgį suduoda pastatus saugantys vyrai juodomis uniformomis.
Apie kaukėtųjų užpuolikų judėjimą apsaugininkams pranešė seisminiai davikliai – į žemę įkasti detektoriai, kurie fiksuoja judesius ir siunčia tikslias koordinates į apsaugos darbuotojų racijas. Be to, diversantų grupę akylai sekė vaizdo kameros, kurios reaguoja į požeminių daviklių pranešimus.
Šitas dramatiškas siužetas – rusų gynybos komplekso „Radiobarrier“ reklama, kurioje pristatoma vadinamoji perimetro apsaugos sistema. Portalo 15min.lt šaltiniai teigė, kad Maskvos bendrovė saugo ne tik svarbius objektus Rusijoje, bet ir Lietuvos valstybės sieną.
Ar tai gali būti grėsmė mūsų šalies nacionaliniam saugumui? Juk Rusijos agresija prieš Ukrainą parodė, kad Kremliaus režimo valdoma valstybė savo tikslų siekia laužydama susitarimus ir įsipareigojimus.
Detektoriai sutramdė nusikaltėlius
Moderni sienos apsaugos sistema tapo aštriausiu peiliu, perpjovusiu didžiausią kontrabandos arteriją, išsirangiusią Pagėgių krašte.
Nuo 1998 metų pasieniečiai bandė sutramdyti Panemunėje siaučiančius cigarečių kontrabandininkus, varpė jų automobilius kulkomis, blokuodavo kelius, persekiojo sraigtasparniais. Tačiau sustabdyti nusikaltėlius pavyko tik po devynerių metų, kai Lietuvos ir Rusijos pasienyje pradėjo veikti modernūs prietaisai.
Pirmoji sienos apsaugos sistema 2007 metais buvo įrengta Bardinų užkardoje. Nemuno pakrantėje iškilo dešimt stebėjimo bokštų, kurie turėjo galingas vaizdo kameras, o aplink juos į žemę buvo įrausti seisminiai davikliai.
Pirmoji sienos apsaugos sistema 2007 metais buvo įrengta Bardinų užkardoje. Nemuno pakrantėje iškilo dešimt stebėjimo bokštų, kurie turėjo galingas vaizdo kameras, o aplink juos į žemę buvo įrausti seisminiai davikliai.
Skaitmeninės akys tokios galingos, kad dieną ir naktį gali stebėti net rusiškąjį Nemuno krantą. Jeigu kokiam nusikaltėliui pavyktų nepastebėtam perplaukti upę, tai išlipus į krantą judesius vis tiek užfiksuotų seisminiai davikliai, o pasieniečiai gautų tikslias įsibrovėlio koordinates.
Šita sienos apsaugos sistema veikia taip gerai, kad Pagėgiams netgi teko nusiimti negarbingą kontrabandos sostinės karūną.
Pavyzdžiui, 2005 metais tame krašte pasieniečiai sulaikė apie 2 mln. 500 tūkst. pakelių kontrabandinių cigarečių. 2012 metais, kai visą Lietuvos ir Rusijos sieną uždengė moderni apsaugos sistema, laimikis buvo 19 kartų mažesnis – vos 132 tūkst. pakelių nelegalių cigarečių.
Uždengė sieną su Baltarusija
Sėkmė buvo akivaizdi, todėl moderni sistema buvo diegiama ir prie sienos su Baltarusija – regione, kuriame pastaruosius šešerius metus aktyviausiai veikia kontrabandininkai.
Moderni sienos stebėjimo sistema uždengė 66 kilometrus Lietuvos ir Baltarusijos pasienio. Bokštai ir seisminiai detektoriai buvo įrengti Lavoriškių, Gintaro Žagunio ir Padvarionių užkardų saugomose teritorijose.
Darbai buvo baigti šių metų vasarą.
Moderni sienos stebėjimo sistema uždengė 66 kilometrus Lietuvos ir Baltarusijos pasienio. Bokštai ir seisminiai detektoriai buvo įrengti Lavoriškių, Gintaro Žagunio ir Padvarionių užkardų saugomose teritorijose.
Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) pranešė, kad iš viso buvo pastatyta 70 specialių stulpų, kurių aukštis – nuo 6 iki 10 metrų. Ant jų buvo sumontuotos vaizdo stebėjimo kameros ir termovizoriai. Palei sieną su Baltarusija taip pat buvo įkasti 662 seisminiai davikliai ir paklota 32 kilometrai sensorinio kabelio.
Kitaip tariant, modernios technologijos dabar saugo ne tik mūsų sieną su Rusija, bet ir Baltarusijos pasienį.
Valstybė skyrė milijonus
Mūsų valstybės sienos saugumu pasirūpino intelektualių inžinerinių sprendimų bendrovė „Fima“, kurios akcininkai yra Lietuvos verslininkai ir Nyderlandų kompanija „Security Holdings B.V.“
Tai – didelė, kelis dešimtmečius Baltijos šalyse veikianti bendrovė, kurios viena iš veiklos sričių yra apsaugos sistemų įrengimas. Pagrindinė būstinė įsikūrusi Vilniuje, o dukterinės įmonės veikia Latvijoje, Lenkijoje ir Baltarusijoje. Kompanijos dydį nusako skaičiai: pernai „Fima“ turėjo daugiau nei 31 mln. litų bendrojo pelno ir beveik 900 tūkst. litų grynojo.
2012 metais šie verslininkai laimėjo viešojo pirkimo konkursą ir su pasieniečiais pasirašė sutartį dėl sienos apsaugos sistemos diegimo Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje. Už šiuos darbus bendrovė turėjo gauti 16,6 mln. litų.
2012 metais „Fima“ laimėjo viešojo pirkimo konkursą ir su pasieniečiais pasirašė sutartį dėl sienos apsaugos sistemos diegimo Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje. Už šiuos darbus bendrovė turėjo gauti 16,6 mln. litų.
Turbūt, neverta abejoti, kad patyrusi ir turtinga bendrovė darbus atliko taip, kaip buvo numatyta sutartyje. Tačiau portalo 15min.lt šaltinis teigė, kad siekiant sugriautų kontrabandininkų imperijas, nebuvo pagalvota apie Lietuvos nacionalinį saugumą.
Priklauso Rusijos kompleksui
„Valstybė, padedama Europos Sąjungos, į sienos apsaugos struktūrą investavo milžiniškus pinigus. Tačiau pastaruoju metu dedasi daugiau nei keisti dalykai“, – apie problemą laiške rašė šaltinis, kuris dirba vidaus reikalų sistemoje.
Jis teigia, kad palei Baltarusijos sieną sumontuotus seisminius detektorius bendrovė „Fima“ pirko iš Slovakijoje įsikūrusios įmonės „Polus Europe“. Šių verslininkų biuras įsikūręs nedideliame Martino mieste, o bendrovei vadovauja Jozefas Pancakas.
Problema ta, kad šis ponas nėra tikrasis „Polus Europe“ šeimininkas.
Bendrovė priklauso Rusijos kariniam pramoniniam kompleksui „Radiobarrier“, kuris yra įsikūręs Maskvoje ir savo produktus pardavinėja Rusijos rinkoje. Slovakijoje veikianti įmonė net nėra dukterinė komplekso dalis – tai tos pačios „Radiobarrier“ biuras, skirtas Europos rinkai.
Pagal šią studiją buvo organizuotas pirkimo viešasis konkursas. Kadangi sąlygos buvo surašytos labai tiksliai vienam gamintojui, tai užkirto galimybę dalyvauti Vakarų gamintojų kompanijoms, – sakė šaltinis.
„Tai, kad šie dalykai neišeitų į viešumą, o gal, kad nekristų atsakomybė, prieš metus Baltarusijos ruožo apsaugos studija ir įrangos atrinkimas buvo perduotas Vidaus reikalų ministerijai, kuri nusamdė ekspertus ir atrinko būtent rusišką įrangą.
Pagal šią studiją buvo organizuotas pirkimo viešasis konkursas. Kadangi sąlygos buvo surašytos labai tiksliai vienam gamintojui, tai užkirto galimybę dalyvauti Vakarų gamintojų kompanijoms“, – laiške tikino šaltinis.
Kitaip tariant, teigiama, kad Lietuvos sienos apsaugą dabar užtikrina Rusijos gynybos komplekso prietaisai.
Sužinojo pradėjus darbus
Bendrovės „Fima“ projektų vykdymo tarnybos direktorius Giedrius Valužis tikino, kad negali atskleisti sutarties sąlygų, todėl informacijos nei paneigė, nei patvirtino. Tačiau VSAT viršininko pavaduotojas Valentinas Novikovas, kuris pats stebėjo sistemos įdiegimą, buvo atviresnis.
Pareigūnas teigė, kad tik pradėjus montavimo darbus išryškėjo, kad „Fima“ naudos įrangą iš Slovakijos. Gilesnės analizės, kas gamina seisminius detektorius, pasieniečiai neatliko, nes neturi galimybės tai patikrinti.
„Jie nėra gaminami Rusijoje. Galbūt kažkokią licenciją turi, dar kažką, bet jie yra gaminami Slovakijoje. Daugiau informacijos mes neturime“, – paaiškino V.Novikovas.
Jie nėra gaminami Rusijoje. Galbūt kažkokią licenciją turi, dar kažką, bet jie yra gaminami Slovakijoje. Daugiau informacijos mes neturime, – paaiškino V.Novikovas.
Pareigūnas sakė, kad seisminių daviklių konstrukcija yra tokia, kad vien iš išvaizdos neįmanoma nustatyti, kur jie yra gaminami: „Tai ne konservų dėžutė, jų neatidarysi ir nepažiūrėsi ar ten parašyta „Made ir USSR“ (ang. pagaminta Sovietų Sąjungoje).“
VSAT vado pavaduotojas prisiminė, kad svarstymų apie rusišką įrangą buvo dar tada, kai pasieniečiai surašė viešojo pirkimo technines sąlygas ir paskelbė konkursą. Savo produkciją tada siūlė kelios bendrovės, tačiau techninius reikalavimus atitiko tik dvi. Viena iš jų buvo „Fima“, kuri ir laimėjo konkursą.
Diversijos galimybė egzistuoja
Jeigu Rusijos ginkluotosios pajėgos užpultų Lietuvą, tai pasieniečiai būtų pirmieji, kurie turėtų sustabdyti įsibrovėlius, o seisminiai davikliai – vieni iš prietaisų, kurie praneštų apie invaziją.
Šaltinis tikina, kad Rusija turi galimybę išjungti šitą įrangą „arba atskiruose ruožuose užslopinti“. Ar tai tiesa?
„Jie neturi jokios prieigos. Davikliai yra prijungti prie mūsų programinės įrangos, užkasti po žeme, funkcionuoja, dirba ir yra stebimi mūsų pareigūnų“, – teigė VSAT viršininko pavaduotojas V.Novikovas.
Pareigūnas svarstė, kad gal ir įmanoma technologiją atjungti surengus kibernetinę ataką, tačiau toks išpuolis galimas prieš visas valstybės sistemas.
Nenorėjęs prisistatyti IT specialistas, kuris dirba vidaus reikalų sistemoje, sakė, kad yra būdų Rusijai kontroliuoti seisminius daviklius, tačiau tai labiau teorinė galimybė.
„Davikliai su signalo priėmimo įrenginiu yra sujungti saugiu ryšiu. Tačiau duomenis perimti galima, juolab, kad jie yra perduodami bevieliu ryšiu, tik reikia turėti tam tikrą įrangą ir žinių apie signalo perdavimo technologiją“, – aiškino IT specialistas.
Ministras grėsmės neįžvelgia
Vidaus reikalų ministras Dailius Alfonsas Barakauskas teigė, kad į šitą situaciją žiūri per viešųjų pirkimų prizmę – politikas neturi duomenų, kad konkursas būtų organizuotas nekorektiškai ar pažeidžiant įstatymą.
D.Barakauskas atkreipė dėmesį, kad sienos apsaugos sistema nėra karinės paskirties – jos paskirtis yra užkirsti kelią kontrabandai, nelegaliems migrantams ir kitiems sienos pažeidimams.
„Ministras pabrėžia, kad Viešųjų pirkimų įstatymas nenumato galimybių konkurso rengėjui riboti pasiūlymus sistemų ir priemonių gamintojo ar kilmės šalies požiūriu“, – atsakydamas į portalo 15min.lt klausimus rašė ministro patarėjas viešiesiems ryšiams Valdas Kaminskas.
D.Barakauskas atkreipė dėmesį, kad sienos apsaugos sistema nėra karinės paskirties – jos paskirtis yra užkirsti kelią kontrabandai, nelegaliems migrantams ir kitiems sienos pažeidimams.
Ministras nemano, kad Lietuvos sieną saugo su Rusijos gynybos kompleksu susijusi Slovakijos bendrovė: „Lietuvos valstybės sieną saugo Valstybės sienos apsaugos tarnyba“.
