Priėmęs rektoriaus insignijas R.Benetis teigė, kad LSMU reputacija ir progresas jam yra aukščiausias tikslas.
Jis pabrėžė, kad sveikatos mokslo srityje universitetas matomas tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmenimis, čia studijuoja daug užsienio studentų, jis turi didžiausias mokslo, studijų, praktinės veiklos bazes.
„Nepaisydamas didėjančio administracinio ir politinio spaudimo susiaurinti universitetų laisves ir autonomijas stengsiuosi ją saugoti ir apginti kaip vienintelį ir teisingą žinių ir kompetencijos, visuomenės pažangaus ir darnaus vystymosi garantą“, – penktadienį per inauguracinę kalbą sakė R.Benetis.
Jis darbe žadėjo vadovautis etikos principais, gerbti sąžiningumą ir siekti sudaryti visiems lygias galimybes būti integralia universiteto dalimi.
„Nereikia daug – tik kad gerbtumei tradicijas, įvairius požiūrius, skirtingas kultūras, idėjas ir sinchronizuotumei jas su universiteto tikslais. Tai vertybės, ant kurių norėčiau pastatyti visą ateities bendradarbiavimą tiek universiteto viduje, tiek išorėje“, – kalbėjo rektorius.
Prezidentas Gitanas Nausėda savo ruožtu atkreipė dėmesį, kad R.Benetis gerai žinomas tarptautiniuose akademiniuose sluoksniuose.
„Šiai aukštajai mokyklai vadovaus puikus mokslininkas, žymus, gabus širdies chirurgas ir tikrai išskirtinė žemaitiška asmenybė“, – tvirtino valstybės vadovas.
Anot jo, LSMU siekiant išsikeltų tikslų tapti biomedicinos mokslų flagmanu Baltijos šalių regione prireiks didelio viso kolektyvo susitelkimo.
Kita vertus, prezidentas pabrėžė, kad savo indėlį turi didinti ir valstybė.
„Savo vaidmenį turi atlikti ir valstybės institucijos. Pasiekę nacionalinį susitarimą dėl švietimo nebegalime svyruoti ir blaškytis. Būtina peržengti išliekančius barjerus aukštojo mokslo srityje, skirti deramą dėmesį mokslui ir jo finansavimui“, – sakė G.Nausėda.
Jo teigimu, aukštasis mokslas yra būtina tolesnė sąlyga valstybės augimui ir klestėjimui.
R.Benetis LSMU rektoriumi išrinktas 2020 metų spalį, tačiau dėl koronaviruso pandemijos ribojimų iškilmės buvo nukeltos.
R.Benetis yra ilgametis Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos vadovas ir Kardiologijos instituto direktorius, jis prieš du dešimtmečius vadovavo pirmajai širdies persodinimo operacijai Kaune, 2007-aisiais atliko pirmąją Baltijos šalyse plaučių ir širdies bei plaučių komplekso persodinimo operaciją.
Jis yra paskelbęs beveik pusę tūkstančio mokslinių straipsnių, yra apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi.
