Tuo metu europarlamentaras Vytautas Landsbergis sakė, kad, jo nuomone, neteisingais šiurkščiais kaltinimais Radoslawo Sikorskio vadovaujama Lenkijos užsienio reikalų ministerija „įsivarė save į kampą“.
„Jeigu mūsų kaimynai lenkai mėgina formuluoti klausimą mūsų nacionaliniu mastu priimtus sprendimus kaip žingsnius, kurie yra nukreipti į asimiliaciją, ar netiktų tokiu atveju komentaras – ar Lenkijoje tokia pati dešimtmečiais taikoma praktika neleistų mums teigti, kad jau ne vieneri metai Lenkijoje vykdoma lietuvių ir kitų tautinių mažumų asimiliacija, nes tie dalykai jau ne vieni metai yra įgyvendinti Lenkijoje“, – Lietuvos radijui sakė švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.
Ministras pabrėžė, kad permainos švietimo srityje Lietuvoje vykdomos nuosaikiai, o ne radikaliai. Jis teigė siūlęs kolegai Lenkijoje aktualius klausimus aptarti tą pačią dieną aplankius lietuviškas mokyklas Lenkijoje ir lenkiškas Lietuvoje, kad „būtų mažiau žvelgimo iš aukštos didesnės valstybės varpinės“, tačiau atsakymo nesulaukė.
„Mano supratimu, būtų geriausias sprendimas apsilankyti kartu lietuviškose mokyklose Lenkijoje ir lenkiškose Lietuvoje, ir tada būtume galėję kalbėti labiau argumentų, o ne politinių pareiškimų kalba“, – penktadienį kalbėjo G.Steponavičius.
Lietuvos lenkų sąjunga ir kai kurie Lenkijos politikai piktinasi nuostatomis, kurios keičia ligšiolinę tvarką, kai apie 90 proc. dalykų tautinių mažumų mokyklose mokoma tautinės mažumos, o ne valstybine lietuvių kalba.
Lietuvos Seimas praėjusią savaitę priėmė įstatymo pataisas, kurios numato, kad tautinių mažumų mokyklose Lietuvoje pamokos lietuvių kalba vyks, kai bus dėstomos temos iš Lietuvos istorijos ir geografijos, pasaulio pažinimo, mokoma pilietiškumo pagrindų.
Toje pat radijo laidoje „Akiračiai“ kalbėjęs ilgametis konservatorių vadovas Vytautas Landsbergis sakė, kad „Lenkijos URM su ministru priešaky įsivarė save į kampą labai šiurkščiais spaudimais ir grasinimais, kad santykiai sugrius, kad niekada neatvažiuos į Vilnių“.
„Galbūt jie ir nebepuls daugiau. Net nepalanki Lenkijos spauda gana ramiai konstatavo – dabar lenkų mokyklose bus daugiau lietuvių kalbos. Ir tai neatrodė kaip tragedija, kad bus daugiau lietuvių kalbos ir kad geriau išmoks vaikai lietuviškai. Bet ta senoji pono Sikorskio linija, matyt, nenori nurimti“, – kalbėjo politikas.
V.Landsbergis nusistebėjo, kad Lietuvai priekaištaujama, esą ji nesilaiko įsipareigojimo nebloginti teisių.
„Apie kokias teises eina kalba? Teisę neleisti vaikams geriau išmokti valstybinę kalbą? Pasidaro kažkokia nesąmonė. Yra švietimas, tautinių mažumų mokyklos, ir jokių teisių niekas nepažeidžia. O tai, kad ten buvo tokia tvarka, kuri buvo diskriminuojanti tuos mokinius, kad jie turėjo mažiau galimybių išmokti gerai valstybinę kalbą, įsijungti į visuomenės gyvenimą, daryti karjeras – tai irgi faktas“, – sakė V.Landsbergis.
„Tai, kad Lietuva savo piliečiais, savo piliečių vaikais pagaliau pasirūpino, tikrai nėra jokio bloginimo ar puolimo“, – pridūrė politikas.
„Pagalvokime – mokyklose daugiau lietuvių kalbos. Ką tai pablogino? Endekišką izoliacinę programą laikyti juos kažkaip labiau atskirtus nuo lietuviškos visuomenės? Pablogino uždarumą? To uždarumo tikrai nereikia garbinti. Įstatymas tikrai pagerina vaikų ir jaunimo pasirengimą gyvenimui, ir pirmiausia Lietuvoje“, – sakė V.Landsbergis.
Anot jo, kai kurie lenkų politikai „pasirinko kelią save išaukštinti, o lietuvius žeminti“, bet tai turėtų praeiti.
Lenkijos užsienio reikalų ministerija neseniai pareiškė, kad Švietimo įstatymo pataisos, kuriomis plečiamas dėstymas lietuvių kalba tautinių mažumų mokyklose, gali lemti prievartinę lenkų bendruomenės Lietuvoje asimiliaciją.
