Lietuvos švietimo reformos pradininkė Meilė Lukšienė švenčia jubiliejų

Meilė Lukšienė – Matjošaitytė gimė Vienoje. 1924-1931 m. mokėsi Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijoje, 1931-1938 m. studijavo Vytauto Didžiojo universitete.

Po studijų dirbo gimnazijos mokytoja, 1944 m. tapo Kauno valstybinio universiteto asistente. 1949-1959 m. – Vilniaus universiteto dėstytoja, 1951-1958 m. – Vilniaus universiteto Lietuvių literatūros katedros vedėja, nuo 1959 m. – Pedagogikos instituto vyresnioji mokslinė bendradarbė. Būtent šiame institute kartu su bendraminčiais 1988 m. prabilo apie Lietuvos švietimo reformą, humaniškos, atsakingą pilietį ugdančios mokyklos kūrimą.

M. Lukšienė mokslinę veiklą pradėjo kaip literatūros tyrėja („Jono Biliūno kūryba“, 1956), o vėliau pasuko švietimo istorijos tyrinėjimo linkme. Parašė knygas „Lietuvos švietimo istorijos bruožai XIX a. I pusėje“ (1970), „Demokratinė ugdymo mintis XVIII a. II p.–XIX a. I pusė“ (1985), „Jungtys“ (2000).

Švietimo reformos pradininkė M. Lukšienė yra esminių Lietuvos švietimo strateginių dokumentų – „Tautinės mokyklos koncepcija“ (1988), „Lietuvos švietimo koncepcija“ (1992), „Lietuvos švietimo reformos gairės“ (1993), „Bendrojo lavinimo mokyklos programos“ (1994) – bendraautorė.

M. Lukšienė už nuopelnus Lietuvos švietimui apdovanota Vytauto Didžiojo ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi, Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordinu.