Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2014 10 08

Lietuvos televizijos linksta po smegenis plaunančia rusiškos produkcijos našta

Nors Lietuvoje jau kuris laikas diskutuojama apie tai, kad rusiškos televizijos laidos ir filmai su propagandiniu pamušalu plauna žiūrovų smegenis, į savo tinklelius rusišką produkciją yra įtraukę beveik visi didžiausi Lietuvos televizijos kanalai. Žiūrovams daugiausia siūlomas pramoginis turinys – serialai ir pokalbių laidos, tačiau informacinių karų ekspertas Nerijus Maliukevičius teigia, jog sugebėjime suplakti pramogas su politika ir slypi putiniškos propagandos genialumas.
Kadras iš serialo „Čiapajevas. Aistra gyventi“
Kadras iš serialo „Čiapajevas. Aistra gyventi“ / Youtube.com stopkadras

Seimui ir prezidentei Daliai Grybauskaitei kol kas nesiseka sutarti, kaip reikėtų riboti rusiškos televizijos produkcijos transliavimą.

Šiuo metu Rusijos laidos sudaro 30 proc. visos produkcijos.

Antradienį Seimas grąžino prezidentei tobulinti pataisas, kuriomis ji siūlė iki 10 proc. sumažinti Lietuvoje retransliuojamą rusišką produkciją. Prezidentūros žiniomis, šiuo metu Rusijos laidos sudaro 30 proc. visos produkcijos.

D.Grybauskaitės teigimu, griežtesnis reguliavimas būtų atsakas į padažnėjusias informacines atakas ir priešišką propagandą.

Seime tokį projektą palaikė tik konservatoriai ir keli liberalai, o valdantieji ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir Rus aljanso atstovai balsavo prieš arba susilaikė.

Rusiški kriminaliniai serialai, komedijos ir sensacijų šou

15min.lt peržiūrėjo didžiausių Lietuvos televizijų tinklelius ir suskaičiavo, kiek ir kokių rusiškų laidų jos transliuoja.

Daugiausia produkcijos iš Rusijos transliuoja „Lietuvos ryto“ televizija ir BTV – abi šios televizijos rodo po 6 Rusijoje pagamintas programas.

Ši televizija šią savaitę planuoja parodyti Rusijoje pagamintą dokumentinį filmą apie Ukrainos didvyrį Stepaną Banderą.

BTV rodo kriminalinius serialus „Muchtaro sugrįžimas“, „Prokurorų patikrinimas“ ir „Brolis už brolį“ , laidą „Ekstrasensų mūšis“, kurią įvardija sensacijų šou, informacinę pokalbių laidą „Kalbame ir rodome“ ir situacijų komediją „Šeimynėlė“.

„Lietuvos ryto“ televizijos rodomas rusiškas turinys panašus – kriminaliniai serialai „Kulinaras“ ir „Byla: Gastronomas Nr. 1“, dokumentiniai serialai „Genijai ir piktadariai“, „Tyrinėtojai“, istorinis veiksmo serialas „Čiapajevas.Aistra gyventi“ ir laida apie gyvūnus „Laukinis pasaulis“.

LNK planavo rodyti rusų dokumentinį filmą apie S.Banderą

Kaip ir BTV LNK grupei priklausanti televizija TV1 į programos tinklelį yra įtraukusi penkias rusiškas laidas – realybės dokumentiką „Būrėja“, serialą „Toks gyvenimas“, magijos šou „Nustebink mane“, juokų šou „Linksmieji žvėreliai“.

Ši televizija šią savaitę planavo parodyti Rusijoje pagamintą propagandinį dokumentinį filmą apie Ukrainos antisovietinės rezistencijos vadą Stepaną Banderą.

Tik po 15min.lt klausimų vietoje dokumentinio filmo apie S.Banderą TV1 eteryje nuspręsta rodyti kitą filmą – „Inkų aukso prakeiksmas“.

Kremlius ir Vladimiro Putino gerbėjai „banderininkais“ vadina visus ukrainiečius, kovojančius prieš Rusijos agresiją ir siekiančius, kad Ukrainos ateitis būtų grįsta Vakarų demokratinėmis vertybėmis.

Tik po 15min.lt klausimų LNK atstovas spaudai Gediminas Malaškevičius pranešė, kad vietoje propagandinio rusiško dokumentinio filmo apie S.Banderą TV1 eteryje nuspręsta rodyti kitą filmą – „Inkų aukso prakeiksmas“.

LNK rusai siūlė serialą apie „žaliuosius žmogeliukus"

LNK šį sezoną žiūrovams siūlo vieną rusišką serialą „Mano puikioji auklė“.

Pasak G.Malaškevičiaus, rusiškos produkcijos grupės trelevizijose mažėja – nuo spalio 3 dienos buvo uždaryta sekmadieninė BTV kanalo rubrika „Rusų kinas", vietoje jos bus rodomi JAV serialai. „Geriausiuoju laiku nuo 18 valandos  BTV eteryje nebėra rusiškų filmų ir serialų", – sakė jis.

Atstovas spaudai pridūrė, kad anksčiau TV1 rubrikoje „Nermarus kinas“ būdavo rodomi rusiški filmai, dabar – Vakarų produkcija.

Anksčiau, dar prieš krizę, rodydavome rusiškų koncertų, bet jau tada išmontuodavome politines kalbas.

„Anksčiau, dar prieš krizę, rodydavome rusiškų koncertų, bet jau tada išmontuodavome politines kalbas, palikdami tik meninę koncerto dalį“, – pasakojo jis.

G.Malaškevičius pabrėžė, kad rusišką produkciją stengiamasi įvertinti kritiškai, žiūrima, ar nėra propagandos.

„Neseniai sulaukėme pasiūlymo pirkti serialą apie žaliuosius žmogeliukus, tačiau LNK programų skyrius pasiūlymą atmetė. Užtat parodėme prancūzų sukurtą dokumentinį filmą „Slaptieji Putino turtai“, kuris tapo viena žiūrimiausių šio sezono programų“, – sakė jis.

Tik LRT rusiškos produkcijos neperka

TV3 rodo du rusiškus serialus – „Du tėvai ir du sūnūs“ bei „Paskutinis iš Magikianų“. TV3 grupei priklausantis kanalas TV6 rodo tris rusiškas laidas – humoro serialą „Rezidentai“, situacijų šou „Nepaprasti rusiški kadrai“ ir serialą „6 kadrai“. 

Vienintelio nacionalinio transliuotojo eteryje nerodoma nė viena Rusijoje pagaminta laida.

N.Maliukevičius: vieni nesugebėsime pasipriešinti Kremliaus propagandai

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute kursą apie informacinius karus dėstantis socialinių mokslų daktaras Nerijus Maliukevičius 15min.lt sakė, kad nereikėtų pro pirštus žiūrėti į Rusijoje pagamintas pramogines laidas, nes putiniška propaganda puikiai moka suplakti pramogas ir politiką.

M.Mikulėno nuotr./Nerijus Maliukevičius
M.Mikulėno nuotr./Nerijus Maliukevičius

Anot pašnekovo, atidžiau patyrinėjus pramogines laidas, tampa aišku, kad į jas neretai įpinami istoriniai dalykai, skatinama sovietinė nostalgija, o kartais agresyviai ir atvirai dėstoma „tiesa“ apie Rusijos karą Ukrainoje.

„Rusijos televizijos tikslingai suplaka šiuos dalykus ir produkcijoje, skirtoje Europai – serialuose ar pokalbių laidose, galime pastebėti politinį atspalvį“, – teigė jis.

N.Maliukevičius mano, kad šios problemos neįmanoma išspręsti vien draudimais ar kvotomis.

N.Maliukevičius mano, kad šios problemos neįmanoma išspręsti vien draudimais ar kvotomis.

Informacinių karų ekspertas pridūrė, kad Lietuvos ir Europos Sąjungos įstatymuose labai aiškiai apibrėžta, kas gresia už konkrečius pažeidimus – nesantaikos kurstymą, karo propagandą.

„Tačiau yra ir toks subtilus dalykas, kaip žiniasklaidos rinkos žaidėjų reputacijos klausimas“, – pabrėžė jis.

Pašnekovo teigimu, jei su Rusija dirbantys Lietuvos verslininkai nukenčia nuo neprognozuojamų šios šalies veiksmų, jie išgirsta, kad patys turėjo įvertinti riziką.

Anot jo, taip turėtų būti ir su televizijos kanalais. Jeigu jie perka rusišką produkciją ir galiausiai nuo to nukenčia, gali kaltinti tik patys save.

„Mes kalbame apie įstatymo pakeitimus Lietuvoje, tačiau apie tai reikia kalbėti ir europiniu mastu. Kremlius sugeba išnaudoti, o kartais ir piktnaudžiauti šiuo reguliavimu. Mes kartu su europiniais partneriais jau esame subrendę apie tai diskutuoti kartu. Vieni nesugebėsime efektyviai pasipriešinti agresyviai kampanijai iš Kremliaus“, – pabrėžė N.Maliukevičius.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs