Spalio 27 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente buvo surengta spaudos konferencija, kurioje dalyvavo Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 6-osios komandos ugniagesys gelbėtojas Laurynas Urbonavičius ir šios komandos skyrininkas Mindaugas Valaitis, kartu su komandos nariais sugrįžę iš Montgomeryje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, vykusio Pasaulio ugniagesių čempionato.
Amerikoje dėl pergalių kartu su jais kovojo Šiaulių APGV pamainos vadas Andrius Ašmontas, Kauno APGV ugniagesys gelbėtojas Modestas Mikolaitis ir Klaipėdos APGV ugniagesys gelbėtojas Jurgis Rumiancevas. Lietuvos komanda šiame čempionate, susumavus individualius mūsų šalies ugniagesių rezultatus, užėmė trečiąją vietą. Tandemų varžybose Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 6-osios komandos ugniagesio gelbėtojo Lauryno Urbonavičiaus ir šios komandos skyrininko Mindaugo Valaičio komanda iškovojo antrąją vietą.
Spaudos konferencijoje dalyvavęs departamento direktoriaus pavaduotojas Vygandas Kurkulis pažymėjo, jog šios ugniagesių gelbėtojų pergalės tarnybai yra neeilinis įvykis: „Lietuvos ugniagesiai parodė, kad yra vieni stipriausių pasaulyje. Stipriausio ugniagesio varžybų rungtis yra bene labiausiai susijusi su jų darbu. Jau ketvirti metai šias varžybas rengiame ir Lietuvoje, nes tik stiprus ugniagesys gali išgelbėti žmones iš įvairių nelaimių ir gaisrų. Mus labai džiugina Lauryno, Mindaugo ir kitų ugniagesių entuziazmas ir noras dalyvauti jose ir laimėti.“
Europos stipriausiojo ugniagesio čempionato nugalėtojas L.Urbonavičius pasidžiaugė, kad šis sportinis sezonas jiems tikrai buvo neblogas: „Europos čempionate su komanda užėmėme trečiąją vietą, aš tapau jo nugalėtoju ir iškovojau teisę ir skrydį dalyvauti Pasaulio čempionate Amerikoje. Montgomeryje iš 600 dalyvių užėmiau penktąją vietą. Žinoma, norint pasiekti tokių rezultatų, tenka labai daug ir sunkiai dirbti. Sezono metu – nuo gegužės pabaigos treniruodavomės kiekvieną dieną, o kartais ir du kartus per dieną. Kas du mėnesius dalyvaudavome varžybose. Galima sakyti, kad vieną parą dirbdavome, o tris sportuodavome.“
M.Valaitis džiaugėsi, kad visa komanda labai gerai pasirodė: „Pasaulio čempionate yra toks elitinis klubas, į kurį patenka sportininkai, varžybų trasą prabėgę greičiau nei per 1 min. 40 sek. Jiems įteikiami specialūs ženklai. Mes visi penki gavome tokius ženklus, nes mūsų laikas buvo tik 1 min. 30 sek.
Pasaulio čempionate buvo labai šilta atmosfera, visi buvo malonūs ir draugiški, mus labai palaikydavo europiečiai, gerai pažįstami iš Europos čempionatų, ypač lenkai.
Pasaulio čempionate buvo labai šilta atmosfera, visi buvo malonūs ir draugiški, mus labai palaikydavo europiečiai, gerai pažįstami iš Europos čempionatų, ypač lenkai. Visas čempionatas puikiai organizuotas, varžybos ir įranga buvo labai aukšto lygio. Ir patys puikiai jautėmės, žinodami, kad esame tarp stipriausių pasaulyje.“
Po daugybės varžybų finale Lietuvos komanda pateko tarp keturių stipriausių pasaulio komandų. „Daugelis čempionato dalyvių net nežinojo, kur ta Lietuva yra ir stebėdavosi, su kuo jie čia dabar bėgs, – pasakojo L.Urbonavičius. – Bet įveikus trasą jų veiduose pamatydavom didžiulę nuostabą – iš tokios mažos šalies ir tokie geri rezultatai! Dėl patekimo į finalą kovojome su praėjusių metų čempionais – „Montgomerio Blue“ komanda. Bėgimas buvo dramatiškas, nes atbėgome beveik vienodai, netgi 0,4 s juos aplenkėme, tačiau padarėme daugiau klaidų ir teisėjai, pasiginčiję tarpusavyje, vis dėlto pergalę skyrė Montgomerio komandai. O mums dėl trečiosios vietos teko kovoti su kita daug silpnesne amerikiečių komanda.“
Pasak komandą į Ameriką lydėjusio Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko pavaduotojo Evaldo Tamašausko, pagrindinis Pasaulio čempionato šūkis buvo – Stiprus ugniagesys gali išgelbėti gyvybę. „Tokios varžybos Amerikoje vyksta jau 24 metai. Šiemet į jas suvažiavo labai stiprios komandos, jose pagerinti net 7 pasaulio rekordai. Čempionate dalyvavo ir moterys, ir vyresnio amžiaus ugniagesiai – keturiasdešimtmečiai, penkiasdešimtmečiai, netgi 60 metų. Į finalą pateko 64 komandos. Keturias dienas vyko atrankos, o dvi dienas – finalinės varžybos. Mūsų ugniagesiai pateko tarp 50 komandų individualaus bėgimo, taip pat tarp 12 porų į tandemų finalus. Kad kuo geriau pasirodytų, jie kas vakarą peržiūrėdavo filmuotą medžiagą ir skaičiuodavo sekundes, kur kiek užtrunka ir ką dar būtų galima pagerinti,“ – sakė E.Tamašauskas. Beje, ir jam pačiam šiame čempionate teko kartą pagelbėti vienam iš ugniagesių ir bėgti tandemuose.
Ugniagesiai varžybose bėgo apsirengę apsauginius ugniagesio gelbėtojo drabužius ir užsidėję kvėpavimo aparatą, kurie sveria apie 20 kg. Be to, į 4 aukštų bokštą jie dar turėjo užsinešti gaisrinę žarną, taip pat sveriančią apie 20 kg. „Kvėpavimo aparatas skirtas dirbti 30-35 minutes uždūmintoje aplinkoje. O per šias varžybas jis išnaudojamas per 1,5 min. Taigi galite įsivaizduoti, kokie nerealūs krūviai tenka organizmui. O dar reikia 30 metrų tempti 80 kg sveriantį manekeną,“ – apie ugniagesių ištvermę kalbėjo V.Kurkulis.
M.Valaitis pridūrė, jog stipriausio ugniagesio varžybų rungtis yra vadinama sunkiausiomis dviem minutėmis sporte... „Jeigu nori pasiekti aukščiausių rezultatų, neužtenka dirbti ugniagesiu. Reikia treniruoti visą kūną, ypač kojos turi būti stiprios, tad reikia daug dirbti su svoriais, atlikti ištvermės reikalaujančius pratimus, bėgioti,“ – sakė jis.
Tik nusileidus lėktuvui iš Amerikos, pakalbintas Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pamainos vadas Andrius Ašmontas sakė, kad siekiant gerų rezultatų tenka atiduoti visas jėgas, nes į šį čempionatą suvažiuoja patys stipriausi. Jis pasidžiaugė, kad iš karto pavyko gerai startuoti. Pasak jo, daug kas smalsavo, kur ta Lietuva, o paskutinę dieną per estafetės rungtį pusė tribūnų palaikydami juos šaukė: „Europa! Europa!“
Pasak A.Ašmonto, daug kas smalsavo, kur ta Lietuva, o paskutinę dieną per estafetės rungtį pusė tribūnų palaikydami juos šaukė: „Europa! Europa!“
Trisdešimtmetis Andrius, Pasaulio čempionate vado kategorijoje užėmęs ketvirtąją vietą, neabejoja: sėkmė negalėjo aplenkti, nes ruoštasi buvo neskaičiuojant valandų ir išlieto prakaito. Prasitaria, kad galėjo būti ir pirmi, jei ne teisėjų klaidos... Vis dėlto labiausiai čempionate sužavėjo amerikiečių draugiškumas ir nuoširdumas.
Dirbti ugniagesiu gelbėtoju A.Ašmontas pradėjo dar studijuodamas specialiąją pedagogiką Šiaulių universitete. Šiuo metu jis jau pamainos vadas. Iš Vilniaus Andrius skubėjo į Šiaulius, kur jo laukia šeima – žmona Aleksandra ir penkiametis sūnus Žygimantas.
„Į Lietuvą grįžtame su gera nuotaika. Mūsų rezultatai parodė, kad esame labai stipri rinktinė,“ – kalbėjo Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos ugniagesys gelbėtojas Jurgis Rumiancevas. Jis prisipažino, kad gyvena darbu ir sportu, neslėpdamas, kad už supratimą ir palaikymą yra dėkingas žmonai Gabrielei. Beje, treniruotėse įgyti įgūdžiai praverčia ir darbe, nes ugniagesybos sportas nuo jo neatsiejamas. Ugniagesiu gelbėtoju jis dirba 3,5 metų, ir niekada nesigailėjo, kad pasirinko tokį kelią.
Raseiniškis ugniagesys gelbėtojas Modestas Mikolaitis paklaustas, kas įveikiant sunkumus padeda nugalėti save, atsakė trumpai: „Reikia niekada nepasiduoti ir visada turėti viltį“. Ištvermę ir stiprybę jis ugdė laisvosiose imtynėse. O azarto dalyvauti ugniagesybos sporte suteikė šiais metais vykusios Stipriausiojo ugniagesio varžybos Vilniuje, kuriose jam pavyko pelnyti trečiąją vietą. Pasak dvidešimt penkerių metų Modesto, veikiausiai mažai kas ir tikėjo, kad Lietuvos rinktinei taip pasiseks, nes daugelis ugniagesių gelbėtojų, dalyvaujančių Pasaulio ugniagesybos čempionate, jam rengiasi visus metus, o jie šiame čempionate buvo nepažįstami naujokai. M.Mikolaitis džiaugiasi, kad žmonai Raigedai ir dvejų su puse metų sūneliui Domantui parveš sunkiai iškovotą medalį.