Su lietuve mokslininke, dirbančia Kembridže, kalbėjomės pavasarį – apie matematiką, krepšinį ir vingiuotą kelią iki vieno geriausių pasaulio universitetų. Tuo metu COVID-19 pandemija įsisiūbavo, tačiau, kaip sako Roma Šiugždaitė – per karantiną pavyko sugalvoti ir pasiūlyti įdomių dalykų.
Tarkim, neuromokslų olimpiadą Lietuvos jaunimui – joje kviečiami dalyvauti 14-19 metų moksleiviai, nors galbūt jie iki šiol domėjosi tik biologija, chemija ar psichologija.
– Tad visų pirma – kas yra neuromokslų olimpiada?
– Neuromokslų olimpiada „Lithuanian Brain Bee“ buvo sukurta siekiant įkvėpti ir motyvuoti jaunas merginas ir vaikinus rinktis naujas profesijas, orientuotas į smegenų ligų gydymo metodų paiešką. Ruošiantis tokioms olimpiadoms visų pirma vaikai daug sužinos apie smegenis ir rungsis žiniomis.
Nemažiau svarbu paminėti, kad olimpiada vyks anglų kalba, kas labai aktualu norintiems rinktis tolimesnes studijas universitete, nes mokslo kalba – anglų kalba. Pirmą kartą toks konkursas oficialiai vadinamas „Brain Bee“ buvo surengtas Jungtinėse Valstijose 1998 metais. Jo įkūrėjas – Dr. Norbertas Myslinskis. Tokio tipo varžybos šiuo metu vyksta daugiau kaip 50 šalių.
– Papasakokite daugiau apie šį projektą: kaip gimė mintis tokį rengti Lietuvoje? Su kokiu tikslu jo ėmėtės?
– Kodėl ėmiausi organizuoti „Brain Bee“? Labai nustebau sužinojusi, kad nors toks konkursas jau vyksta beveik 20 metų, jo dar neturime Lietuvoje. Pradėjau domėtis, rinkti komandą, kurti internetinį puslapį ir labai greitai viskas įsisuko. Susilaukiau daug susidomėjimo ir palaikymo iš draugų, kolegų ir Lietuvos neuromokslų asociacijos.
Olimpiada vyks anglų kalba, kas labai aktualu norintiems rinktis tolimesnes studijas universitete, nes mokslo kalba – anglų kalba.
Mano tikslas organizuojant tokį projektą yra pritraukti kuo daugiau jaunimo – sudominti jį interdisciplininiu mokslu, nes neuromokslai yra kaip įvairių mokslų (biologija, chemija, medicina, genetika, psichologija, matematika, informatika ir t.t.) jungiamasis mazgas, ir lavinti mokslo kalbą. Apjungdami žinias iš įvairių mokslo sričių galėsime suprasti, kaip smegenys veikia, kaip jas veikia aplinka, kaip lavinti ir saugoti smegenis, kaip atpažinti pirmuosius smegenų ligų požymius, kaip reguliuoti mūsų emocijas, ir t.t. ir panašiai.
Domėjimas smegenimis padeda pažinti save ir suprasti kitus žmones. Jei tolimesnis domėjimasis taps profesija, tada jau galima kalbėti ir apie naujus smegenų ligų gydymo metodus. Todėl renkantis mokslininko kelią ir esant galimybėms studijuoti neuromokslus užsienio universitetuose, labai svarbu susikalbėti ta pačia kalba.
– Kokio amžiaus moksleivių laukiate ir kviečiate? Kaip jie galės dalyvauti olimpiadoje?
– Mes kviečiame 14-19 metų moksleivius iš visos Lietuvos. Pirmas turas bus internetu sausio – vasario mėnesiais. Kviečiame registruotis mūsų puslapyje brainbee.lt iki sausio 15 dienos. Antras etapas bus balandžio mėnesį, kurio laimėtojas rugpjūtį galės dalyvauti tarptautinėje („International Brain Bee“) olimpiadoje.
Mūsų tikslas, kad Lietuvos studentai būtų lygiaverčiai Europos ir pasaulio arenose, kad galėtų laisvai angliškai diskutuoti apie savo mokslines idėjas su bendraminčiais iš kitų šalių.
– Ar tam reikia mokyklos įsitraukimo į projektą?
– Mokyklos visada vaidina svarbų vaidmenį padėdamos moksleiviui pasiruošti. Tačiau ši olimpiada yra šiek tiek kitokia, nes mokyklos programoje dar nėra neuromokslų. Todėl iš esmės jaunimas ruošis savarankiškai. Ateityje norėtume sukurti „Brain Bee“ moksleivių tinklą, kad jie galėtų ruoštis kartu su naujais draugais, nes taip smagiau mokytis. Mes taip pat turime subūrę grupę ekspertų, kurie papasakos apie savo aistrą neuromokslams ir supažindins moksleivius su naujausiais moksliniais atradimais savo srityje.
Ši olimpiada yra šiek tiek kitokia, nes mokyklos programoje dar nėra neuromokslų. Todėl iš esmės jaunimas ruošis savarankiškai.
Pirmais metais tikimės sulaukti moksleivių, kurie jau dalyvavo biologijos olimpiadose, nes pasiruošimas iš dalies panašus. Taip pat tikimės sulaukti moksleivių, besidominčių psichologija, informatika, medicina ir kitais mokslais, nes, kaip jau minėjau, neuromokslai apima beveik visas mokslų sritis.
– Kokio pasiruošimo reikės norintiems olimpiadoje dalyvauti moksleiviams?
– Pirmam etapui pasiruošti mūsų puslapyje patalpinome dvi elektronines knygas, taip pat nuolatos dalinsimės mokomąja medžiaga ir testų pavyzdžiais pagal temas.
– Ar yra Lietuvoje šia sritimi besidominčių moksleivių? Nenutiks taip, kad tiesiog nebus dalyvių?
– Kadangi neuromokslų nėra mokyklos programoje, nėra paprasta atsakyti į šitą klausimą. Jau turime nemažai užsiregistravusių moksleivių, tai rodo, kad susidomėjimas tokiais mokslais yra. Be to, dalis mūsų ekspertų yra lietuviai, kurie studijuoja neuromokslus užsienyje, tarp jų – ir aš. Ir šis skaičius rodo, kad tokių mokslų poreikis yra.
Interneto svetainėje išvardinti organizatoriai – visi iš Lietuvos, tarp ekspertų esama ir kitų šalių atstovų. Kaip atrenkami ekspertai, kokių sričių atstovai jie yra ir kokiu būdu įsitraukė į šitą veiklą?
Ekspertų ieškojau pagal temas, kad apimtume kuo daugiau neuromokslų sričių. Dalyvavimas šiame projekte yra savanoriškas ir ekspertams nėra mokama už jų dalyvavimą. Šiuo metu turime 24 jaunus mokslininkus, kurie yra ekspertai įvairiose neuromokslų srityse. Būtinai noriu paminėti, kad turim tris olimpiados globėjus – dr. Inga Griškova-Bulanova, prof. Osvaldą Rukšėną ir dr. Urtę Neniškytę, kurie jau garsina Lietuvą savo pasiekimais neuromoksluose. Tikiuosi, kad ekspertų tinklas plėsis ateityje ir neapsiribosime ekspertais tik iš Lietuvos.
– Kodėl moksleiviams būtų įdomu dalyvauti neuromokslų olimpiadoje?
– Manau, kad mes orientuojamės į jaunimo grupę, kuri mėgsta naujoves, iššūkius ir ieško savęs. Visi moksleiviai, patekę į nacionalinį turą, gaus atminimo prizą. Geriausiems padovanosime knygų apie neuromokslus ir pasiūlysime vasaros praktiką moksliniuose institutuose, kad galėtų pamatyti, pajusti ir prisidėti prie mokslo kasdienybės.
