Nors šis žingsnis gali sutrikdyti ir Nacionalinės bibliotekos, ir Vilniaus konservatorijos darbą, bažnyčiai skubiai grąžinami pastatai Vilniaus centre. Nors pagal įstatymus ir susitarimą su Šventuoju sostu Lietuvos katalikų bažnyčia prilyginama bendrovei, jokių mokesčių į Lietuvos valstybės biudžetą religinės organizacijos nemoka. Nors iš nekilnojamo turto nuomos daugelyje miestų turi pelno. Apie tai atskirą reportažą šeštadienį parengė „Lietuvos ryto TV“.
Atiduoda bibliotekos saugyklas
Jau 20 metų pačiame Vilniaus centre, šalia Vyriausybės rūmų, Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka saugo milijonus spaudinių. Tačiau saugos jau neilgai, nes šalia bažnyčios kadaise veikęs vienuolynas Vyriausybės ir Vilniaus arkivyskupijos susitarimu (apie 4000 kv.m) grąžinamas bažnyčiai. Pastatą reikia atlaisvinti per 10 metų.
Bibliotekos atstovai skaičiuoja, kad konservatorių Vyriausybės meilė bažnyčiai mokesčių mokėtojams kainuos dešimtis milijonų litų. Tik iš kur juos paimti, jei Vyriausybė sugalvotų statyti naują pastatą. Nacionalinės M.Mažvydo bibliotekos direktoriaus pavaduotojas Algirdas Tamulevičius sako, kad naujas pastatas fondų saugojimui kainuotų ne mažiau 8-10 mln. litų.
Kultūros ministras Arūnas Gelūnas svarsto, kad, jei biudžetas liktų 2011 metų lygmenyje, 2012 metais naują pastatą pradėti statyti būtų tikrai neįmanoma. Pasak ministro, sprendimas jau priimtas ir jį komentuoti jau vėlu...
Seimo opozicija barasi
Seimo opozicija piktinasi tokiu skubotu nekilnojamo turto grąžinimu bažnyčiai. Vyrtenis Andriukaitis: „Ši (konservatorių) vyriausybė bando skubėti, nes nežino kaip bus 2012 metais, ar ji bus valdžioje. Kita vertus aišku, kad (prieš rinkimus) prasidės didžiulė agitacija, bažnyčia už šią politinę jėgą".
Tačiau Bažnyčiai žadama ir daugiau. Seimas po pateikimo pritarė Vilniaus konservatorijos pastatų (šalia Vilniaus Rotušės) grąžinimui Jėzuitų ordinui. Nuo šiol mokyklai reikės šias patalpas nuomotis. Lietuva visus kunigus draudžia socialiniu draudimu, bet mokesčių negauna nė cento.
Politologas Lauras Bielinis situaciją komentavo taip: „nemanykime, kad konservatoriai netikėtai atsisuko į dievą. Reikia ir skolas grąžinti. Kita vertus, rinkimai yra rinkimai“.
Bažnyčiai pradėjus aktyviai ieškoti savo turtų, kai kurie Seimo nariai prakalbo apie sielovadininkų apmokestinimą. Loreta Graužinienė siūlo sielovadininkams taikyti tuos pačius įstatymus, kaip ir paprastiems mirtingiesiems.
Šiuo metu bažnyčia atleista nuo mokesčių už turtą, naudojamą socialinei veiklai. Dalį pajamų, gautų iš nekilnojamo turto nuomos, dvasininkai perveda Vatikanui. Lietuva visus kunigus draudžia socialiniu draudimu, bet mokesčių negauna nė cento.
Sumokės ir mišku
Prieškariu Bažnyčia valdė ne tik daug nekilnojamo turto, bet ir žemių. Žemės ūkio ministerija suskaičiavo, kad dvasininkams reikėtų grąžinti apie 16 tūkst. hektarų sovietmečiu nusavintos žemės. Daugiau nei 2 tūkst. hektarų – didžiuosiuose miestuose. Tačiau čia likę tik dešimtadalis bažnyčios prašomos žemės. Todėl Vyriausybė ketina siūlyti Bažnyčiai tutą grąžinti valstybiniu mišku – apie 15 tūkst. hektarų. Jo vertė – apie 150-250 mln. litų.
