Tris savaites trukusios karštos diskusijos su Europos Komisijos atstovais Lietuvos diplomatijai lauktų rezultatų neatnešė.
Briuselio pareigūnai nurodė, kad Lietuva neturi pagrindo stabdyti sankcionuotų rusiškų prekių tranzito geležinkeliais, nors ir yra teisi, nepraleisdama jas vežančių sunkvežimių.
Europos Komisijos paaiškinimai, kodėl ji pakeitė savo poziciją, ir eurobiurokratų teisinė ekvilibristika neįtikino nei Lietuvos valdžios, nei daugelio ekspertų, bet nepasitenkinimas vykdomosios valdžios koridoriuose paliktas pokalbiams už uždarų durų.
Prezidentas Gitanas Nausėda, premjerė Ingrida Šimonytė, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis viešai komentuoti Europos Komisijos sprendimą kol kas atsisakė.
Trečiadienį pasirodžiusi vienintelė vieša reakcija – URM pranešimas spaudai – paaiškino šią laikyseną: už tranzito atnaujinimą pasisako kertiniai sąjungininkai, ir jų kritika rodytų Vakarų susiskaldymą.
„Lietuva, būdama transatlantinės bendruomenės narė ir nuosekli sąjungininkė, negali ignoruoti strateginių Lietuvos užsienio ir saugumo politikos partnerių, EK pozicijų bei vertinimų“, – rašoma kruopščiai nugludintame pranešime.
„Strateginiai partneriai“ pranešime neįvardyti, bet tai akivaizdi nebyli nuoroda į JAV ir Vokietiją – dvi NATO šalis, kurios yra dislokavusios daugiausia karių ir karinės technikos Lietuvoje.
Vokietijos kancleris ir užsienio reikalų ministrė raginimą atnaujinti tranzitą išsakė viešai, o amerikiečiai, pasak trijų skirtingų šaltinių, tokią poziciją perdavė diplomatiniais kanalais.
Briuseliui paskelbus gaires, JAV nutraukė tylą – Valstybės departamentas pasveikino Europos Komisijos žingsnį.
Pagrindiniai tranzito atnaujinimo šalininkų argumentai – noras deeskaluoti situaciją ir aiškinimas, kad sankcijos buvo kurtos Rusijos tarptautinei prekybai, o ne vidaus tranzitui riboti.
„Lietuvos institucijos turėtų pasimokyti iš šios istorijos, kad nacionaliniam saugumui svarbiais klausimais svarbu suderinti šalies poziciją ne tik su Europos Komisija, bet ir su pagrindiniais Lietuvos saugumui partneriais – JAV, Vokietija bei Lenkija“, – sako profesorius Ramūnas Vilpišauskas.
Nurimus aistroms, valdžios atstovams reikės aptarti ne tik tai, ar nepritrūko skambučių į Vašingtoną ir Berlyną, bet ir tai, kodėl ne pirmą kartą kritikos strėlių sulaukė prasta komunikacija.
Sankcijų taikymą birželio 17-ąją, penktadienį, paskelbė Kaliningrado gubernatorius, remdamasis „Lietuvos geležinkelių“ raštu. Savaitgalį reakcija buvo miglota, o koordinuotą paaiškinimą Lietuvos valdžios institucijos pateikė tik kitą savaitę. Viešojoje erdvėje abejonės jau buvo pasėtos.
Ką pavyko pasiekti
URM savo pranešime pasveikino kelias nuostatas, kurias derybose pavyko iškovoti, lyginant su galimu blogiausiu scenarijumi.
Pirma, motyvuojant nacionalinio saugumo nuostatomis tranzitu bus draudžiama vežti karinės, dvigubos paskirties prekes bei technologijas.
Antra, tranzito apimtys ribojamos pagal pastarųjų trejų metų istorinius vidurkius.
Trečia, lieka draudimas vežti sankcionuotas prekes keliais.
Pastaroji nuostata bus labai svarbi praktiniam gairių taikymui: „Lietuvos geležinkeliai“ turi tranzito prekių apskaitą, kuria galės remtis, svarstydami paraiškas, ir skaičiuoti, ar sankcionuotų prekių kiekis nėra per didelis. Kelių transporte tokie skaičiavimai būtų sudėtingi dėl istorinių duomenų trūkumo.
Valdžios institucijos artimiausiomis savaitėmis turėtų sėsti derinti algoritmą, kaip įgyvendinti rusiškų prekių kontrolę. Tikėtina, kad sustabdytas tranzitas gali pajudėti rugpjūtį.
Rusijos pinklės
Europos Komisijos išaiškinimas tapo liūdna žinia Lietuvos valdžiai bent dėl dviejų priežasčių: pirma, šis sprendimas buvo primestas prieš jos valią, o sąjungininkų koalicijos suburti nepavyko; antra, platesniame kontekste tai gali pasėti naujų abejonių Vakarų ryžte išlaikyti spaudimą Rusijai dėl jos agresijos Ukrainoje.
„Maskvoje šis sprendimas bus interpretuojamas kaip europiečių silpnumas arba pasidavimas Rusijos spaudimui“, – perspėjo Vokietijos laikraščio „Die Welt“ žurnalistas Philippas Fritzas.
Buvęs Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas Europos Komisijos sprendimą pavadino visiškai apgailėtinu.
Kai kurie Lietuvos parlamentarai ir analitikai linkę žvelgti dar toliau – išimtys dėl tranzito gali kurti įspūdį dėl Lietuvos suvereniteto ribojimo.
„Dėl politinio stuburo neturėjimo prarandamas Lietuvos suverenitetas pripažįstant ypatingas Rusijos teises mūsų teritorijoje“, – perspėja teisės profesorius Dainius Žalimas.
„Klausimo esmė gan paprasta – ar mes esame valstybė, ar tik teritorija, per kurią eina kelias, o mes esame pravažiuojama karčema“, – antrina liberalų atstovas Raimundas Lopata.
Vis dėlto kai kurie stebėtojai siūlo pernelyg nedramatizuoti – sankcijos tranzitui nėra esminės visame sankcijų pakete, todėl neverta kurti preteksto eskalacijai, o blaškymasis gali būti paaiškinamas tuo, kad tokio masto sankcijų taikymo patirties Europa dar nėra turėjusi.
„Būtų buvę geriau, jei viskas būtų suderinta iš pradžių, bet nematau didelės tragedijos. Rimtos sankcijos toliau egzistuoja, ir Vakarai gali tvirtai perduoti Rusijai, kad čia yra išimtis ir nėra jokia nuolaidų pradžia“, – sako Vilniaus universiteto docentas Kęstutis Girnius.
Kiti tuo tarpu įžvelgia grėsmę, kad pajutusi nuolaidžiavimą Rusija tik didins apetitą, spaudimas pasidarys periodiškas ir Rusija kels nuolatines pretenzijas lietuviams dėl prekių tikrinimo.
Pirmoji reakcija iš Maskvos tokios scenarijaus neleidžia atmesti: Rusija paskelbė propagandinę pergalę, bet iškart pridūrė, kad tai dar ne pabaiga.
„Šis sprendimas, kuriuo panaikinami apribojimai tam tikriems geležinkeliu gabenamiems produktams, yra realizmo ir sveiko proto apraiška“, – pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.
Tačiau „mums vis dar kyla klausimų dėl šio dokumento turinio“, pridūrė ji.
O netrukus naujus reikalavimus įgarsino Kaliningrado gubernatorius Antonas Alichanovas, Europos Komisijos taisykles pavadinęs „tik pirmuoju žingsniu“.
„Panašus apribojimų panaikinimas reikalingas ir kelių transportui“, – sakė gubernatorius.
