Lietuvos kariuomenės ir visuomenės vienybės dienoje šeštadienį verslininkai papasakojo, kodėl šiais laikais pergalę mūšio lauke lemia ne karių skaičius, o techninis prašumas.
– Tomai, ką šiuo metu Lietuvos verslas ir pramonė gali pasiūlyti kariuomenei?
T.Jaskelevičius: Mūsų pramonė šiai dienai kariuomenei tiesiogiai negali pasiūlyti labai daug sprendimų, bet netiesiogiai siūlo labai daug. Mes bendradarbiaujame su užsienio bendrovėmis tiekdami komponentus ginkluotei ir techninius sprendimus. Tai Lietuvos įmonės daro jau kelerius metus.
– Kodėl Lietuvos įmonės negali tokių sprendimų tiesiogiai siūlyti Lietuvos karinėms pajėgoms?
– Tiesiog po nepriklausomybės atkūrimo karo pramonės Lietuvoje nebuvo ir tam finansavimas skirtas nebuvo. Reikia laiko, kad tai būtų galima atkurti.
– Dominykai, kokias technologijas kuriate jūs ir kam jas parduodate?
D.Vizbaras: Mes gaminame elektrooptines sistemas. Tai sistemos, kurios leidžia matyti naktį arba blogomis oro sąlygomis. Šiuo metu vystomos sistemos daugiausia skirtos specialiosioms pajėgoms ir jų operacijoms.
– Ar Lietuvos kariai jomis naudojasi?
– Kol kas Lietuvoje tai nenaudojama, bet tikimės, kad anksčiau ar vėliau šias lietuviškas technologijas turės ir Lietuvos karys. Šiai dienai turime įsteigę įmonę Didžiojoje Britanijoje ir ten surinkinėjame sistemas. Jas parduodame kitoms NATO valstybėms – Jungtinei Karalystei, Prancūzijai, Švedijai, Kanadai.
Šiuos produktus pardavinėjame su Didžiosios Britanijos vėliava, bet veidų nepaslėpsi. Aišku, kad mes ne britai. Jei ten turėtume visą technologinę bazę, kurią turime Lietuvoje, būtų galima pretenduoti į didesnius kontraktus.
Mūsų pranašumas – kuriame naujausias technologijas, kurių poreikis rinkoje didelis. Žingsnis po žingsnio judame link ateities kario vizijos įgyvendinimo. Tai leidžia mums susikurti savo nišą. Kol kas esame nedideli, labai lankstūs, lengvai prisitaikome prie specialiųjų pajėgų poreikių ir tai mums leidžia įsprausti koją tarp durų.
– Kaip gali atrodyti ateities karys? Kokias technologijas jis naudos?
Nebeužtenka turėti tik galingą šaunamąjį ginklą. Ukrainos patirtis čia labai aiški.
– Pagrindinis tikslas yra kiek galima labiau apsaugoti kiekvieną karį. Jis yra kažkieno vyras, tėvas, sūnus. Būtent todėl siekiama mūšio lauke turėti pranašumą ne tik karių skaičiumi, bet technologijomis.
Tai reiškia, kad nebeužtenka turėti tik galingą šaunamąjį ginklą. Ukrainos patirtis čia labai aiški. Lietuvoje gydomi sužeisti Ukrainos kariai pirmiausia prašo optinių taikiklių, o po to naktinio matymo įrenginių. Tai jiems suteikia pranašumą mūšio lauke.
Modernus karys turi būti aprūpintas įranga, kuri leistų priešą pamatyti anksčiau, nei jis pamatys tave. Tai galioja ne tik individualiam kariui, bet ir bet kuriai technikai. Jei tave pamato anksčiau, tu būsi sunaikintas. Jei tu pamatysi anksčiau, galėsi arba sunaikinti pats, arba pasislėpti.
– Sakoma, kad karinės technologijos yra mokslo variklis. Kiek valstybė galėtų gauti naudos, jei į tai investuotų?
T.Jaskelevičius: Lietuvos inžinerinė pramonė bendrai tris ketvirtadalius savo produkcijos eksportuoja, todėl čia ne visada galime pamatyti tai, ką jau esame pasiekę. Lietuva turėtų investuoti į technologijas, kurios vėliau galėtų kurti didesnę pridėtinę vertę. Tai tiesioginė nauda.
Jeigu lietuviai pardavinėtų inovatyvesnius produktus, jie gautų didesnę kainą. Gaudami didesnę kainą galėtų mokėti didesnį atlyginimą. Didesnį atlyginimą gaudami darbuotojai galėtų daugiau išleisti. Tai gerintų bendrą šalies ekonominę situaciją.
Investicijos į civilines ar karines technologijas valstybei visada atsiperka. Tiesiog karinės technologijos iš tiesų yra pačios pažangiausios, nes kariai visada nori turėti pranašumą, o tam reikia inovacijų.
– Įsivaizduokime, kad teisinė bazė sutvarkyta, valstybė apsisprendžia investuoti, ką Lietuvos verslas galėtų pasiūlyti? Ką lietuviško mes galėtume pamatyti kad ir tokiose šventėse?
– Praktiškai visą.
– Tankus?
– Taip. Tai nebūtų po trejų metų, bet po dvidešimties ar trisdešimties metų mes galėtume gaminti bet kurią techniką, kuri čia yra.
– Ar dirbamas su kariniais užsakymais verslas sprendžia etikos dilemas? Juk niekada nežinai prieš ką gali būti atsuktas tavo ginklas. Pavyzdžiui, ar sutiktumėte savo technologinius sprendimus parduoti Rusijai?
D.Vizbaras: Akivaizdu, kad atsakymas – ne. Mes to nedarome ir nedarysime, nes orientuojamės į Vakarų rinkas. Į šią rinką atėjome jau su paruoštomis pilnomis sistemomis, kurias gali naudoti kariai, tik prasidėjus Ukrainos krizei.
Norėjome prisidėti ir galvojome, kaip galime padėti saviems, jei tokia situacija susiklostytų ir pas mus. Tikrai moralinių kliūčių nėra. Tai pilietiškumas ir patriotiškumas. Mes visi puikiai žinome, kokioje geopolitinėje situacijoje gyvename ir kokius kaimynus turime.
– Mes esam ne kartą kalbėję, kad situacija Ukrainoje iš esmės pakeitė regiono valstybių požiūrį į gynybą. Kokias pagrindines pamokas jūs išmokote?
– Prasidėjus konfliktui yra labai svarbu turėti bent minimalią gamybą savo valstybėje. Kilus karui Lietuva gali būti atkirsta nuo Vakarų valstybių fiziškai. Tokiu atveju nei kas nors galės atvežti techniką, nei skris koks nors užsienio valstybės inžinierius tos įrangos taisyti.
Tik valstybės viduje esančios įmonės galėtų remontuoti sugadintą techniką. Tokius atsiliepimus girdime iš Ukrainos. Jos įmonės, kad ir kokio lygio jos būtų, veikė efektyviausiai karinio konflikto sąlygomis.
Lietuvai tai irgi labai aktualu. Jei tai nebuvo aktualu du dešimtmečius, tai gal dabar pats laikas tai pradėti ir po kurio laiko jaustis saugiau?
– Kokiose srityse Lietuva galėtų turėti konkurencinį pranašumą prieš užsienio valstybes?
T.Jaskelevičius: Kol kas tokių sričių nėra daug ir tai lėmė objektyvios priežastys – pirmiausia laiko stoka. Mes rinkos ekonomikoje esame 25 metus, o į technologijas investuojame tik dešimtmetį.
Lyderiais mes tikrai galėtume būti elektronikos srityje. Čia sukaupta didelė patirtis ir yra likusių nemažai patyrusių specialistų. Mes galėtume būti labai stiprūs ir kalbant apie mechaniką. Čia irgi likęs didelis potencialas iš praeities. Be to, universitetai kasmet ruošia naujus specialistus, kurie susipažinę su naujomis technologijomis. Šiose srityse mes galime kurti pasaulinio lygio produktus.
