Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto paviešinta informacija rodo, jog 2012-2014 metais Rusijos valstybės energetikos koncernas „Rosatom“ rimtai svarstė įkurti atstovybę Lietuvoje. Maskva planavo valdyti 40 proc. lietuviškos įmonės akcijų, o likusią dalį atiduoti partneriams lietuviams.
Projektą kuravo Aleksandras Mertenas – „Rosatom“ dukterinės įmonės „Rusatom Overseas“ tuometis direktorius Rytų Europai.
Apie lietuviškos įmonės steigimą A.Mertenas asmeniškai informuodavo „Rosatom“ generalinį direktorių Sergejų Kirijenką.
Idėją rėmė ir Rusijos ambasada Vilniuje, kuri tikėjosi, jog energetikos koncerno atstovybė padės skleisti Maskvos interesus Lietuvoje.
Iš paviešintų VSD pažymų galima suprasti, kad „Rosatom“ norėjo įkurti bendrą įmonę su įtakingais lietuvių verslininkais, kad galėtų daryti įtaką Lietuvos valstybės politiniams sprendimams energetikos srityje.
Siekė politinio palaikymo „Rosatom“ atstovybei
VSD pažymose rašoma, kad „Rosatom“ atstovybės steigimu mūsų šalyje rūpinosi Lietuvos pilietis Jevgenijus Kostinas. Žvalgyba teigia, kad šis mokslininkas palaiko ryšius su Rusijos ambasada Vilniuje, dalyvauja rusiškose verslo schemose.
Būtent J.Kostinas tikėjosi tapti planuojamos „Rosatom” atstovybės Lietuvoje vadovu, todėl aktyviai veikė dėl projekto.
Pavyzdžiui, „Rosatom“ siekė Lietuvos valstybės institucijų palaikymo, todėl J.Kostinas per savo pažįstamą Seimo narį Mindaugą Bastį bandė organizuoti susitikimą tuomečiu premjeru Algirdu Butkevičiumi. Premjeras susitikti atsisakė.
Tačiau J.Kostinui per M.Bastį pavyko suorganizuoti kitą svarbų susitikimą.
2013 metų vasario 13 dieną Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas susitiko su „Rusatom Overseas“ padalinio vadovu Aleksandru Mertenu. Susitikimas įvyko parlamento rūmuose. Dalyvavo ir J.Kostinas su M.Basčiu.
Iš VSD pateiktos informacijos galima suprasti, jog A.Mertenas pasakojo parlamento vadovui V.Gedvilui apie „Rosatom“ norą investuoti Lietuvoje, steigti bendrą įmonę su lietuvių verslininkais ir prekiauti elektros energija. Per pokalbį netgi nuskambėjo pasiūlymas Lietuvos valstybei įsigyti dalį Kaliningrade planuojamos statyti Baltijsko atominės elektrinės akcijų. Be to, „Rosatom“ siūlėsi dalyvauti Visagino atominės elektrinės projekte – siūlė iš Rusijos pirkti mažesnio galingumo branduolinius reaktorius.
Vėliau šio susitikimo rezultatus A.Mertenas aptarė su „Rosatom“ generalinio direktoriaus pavaduotoju Kirillu Komarovu. Jis sutarė tęsti neformalius susitikimus su Lietuvos politikais ir taip bandyti pakeisti nepalankią Lietuvos prezidentūros poziciją.
Bet situacija susiklostė kitaip.
Slaptus susitikimus aprašė žurnalistai
VSD ataskaitoje pabrėžiama, kad A.Merteno ir V.Gedvilo susitikimas buvo organizuojamas slapta. Bet netikėtai informacija nutekėjo Lietuvos žurnalistams.
Į viešumą iškilo ne tik pats susitikimo faktas, bet ir tai, kad viską slapta organizavo Seimo narys Mindaugas Bastys.
Lietuvoje kilo politinis skandalas. Rusijoje esantys „Rosatom“ atstovai buvo labai nepatenkinti kilusiu triukšmu ir iškilusiomis pavardėmis.
Rusijos energetikos koncernui atstovaujančios viešųjų ryšių agentūros „Michailov & Partners“ tarptautinių projektų direktorė Ellen Pinčuk pareikalavo, kad J.Kostinas paaiškintų, kas nutiko. Jai atrodė, kad padėtį dar labiau blogina faktas, jog straipsniuose minimas J.Kostinas.
VSD užfiksavo, kad tuo laiku Rusijos ambasados Vilniuje darbuotojas Nikolajus Kalašnikovas paskambino J.Kostinui, prisistatė esąs senas pažįstamas ir pasiūlė susitikti pokalbiui. Spėjama, kad pokalbis susijęs su kilusiu skandalu.
Nepaisant to, „Rosatom“ vadovai priėmėm sprendimą nenutraukti galimo atstovybės steigimo ir toliau ieškojo partnerių.
Derybose – A.Rakauskas, A.Žabolis ir A.Ginaitis
VSD medžiaga rodo, kad 2013 metų vasario 28 dieną įvyko uždaras „Rosatom“ vadovų susitikimas, kuriame kalbėta apie planą Lietuvoje įsteigti atstovybę, kurios vadovu tikėjosi tapti J.Kostinas.
Nors Maskva neatsisakė idėjos, bet pabrėžė, kad šioje padėtyje svarbu faktorius yra greitis.
2013 metų gegužę Lietuvoje lankėsi „Rusatom Overseas“ padalinio vadovas A.Mertenas. Susitikęs su J.Kostinu jis išsakė poziciją, kad „Rosatom“ finansuos lietuviškos įmonės steigimą tik tuo atveju, jei projektas bus stumiamas sparčiai, o J.Kostinas suorganizuos Rusijos energetikos koncerno atstovų susitikimus su Lietuvos energetikos ministru. Dar geriau – „Rosatom“ generalinio direktoriaus S.Kirijenkos susitikimą su Lietuvos premjeru A.Butkevičiumi.
A.Mertenas išsakė poziciją, kad „Rosatom“ finansuos lietuviškos įmonės steigimą tik tuo atveju, jei projektas bus stumiamas sparčiai, o J.Kostinas suorganizuos Rusijos energetikos koncerno atstovų susitikimus su Lietuvos energetikos ministru. Dar geriau – su Lietuvos premjeru A.Butkevičiumi.
Tačiau J.Kostinas nesugebėjo įgyvendinti šių sąlygų ir realizuoti „Rosatom“ atstovybės steigimo, tačiau jis ir suinteresuoti lietuvių verslininkai planavo kitus projektus su Rusijos energetikos koncernu.
VSD pažymoje parašyta, kad J.Kostinas derėjosi su suinteresuotais verslininkais Adolfu Ginaičiu, Augustinu Rakausku ir Alvydu Žaboliu. Jie planavo kurti bendrus projektus kartu su „Rusatom Overseas“. Lietuviai verslininkai tikėjosi iš įmonės „Inter RAO UES“ perimti monopolinę teisę prekiauti rusiška elektra Baltijos šalyse.
Derybas nutraukė karas ir lietuvių sąlygos
Šios derybos VSD pažymoje aprašomos tik epizodiškai. Nurodyta, kad dėl bendrų projektų nebuvo susitarta ir procesas nutrūko 2014-ųjų pradžioje.
Žvalgyba teigia, kad Lietuvos verslininkai atsisakė pasirašyti bendradarbiavimo su „Rosatom“ memorandumą, iškeldami sąlygą – bendri verslai įmanomi tik tuo atveju, jeigu „Rosatom“ investuos į lietuvių pasiūlytą bandomąjį projektą, kurio kontrolinį akcijų paketą valdys lietuviai. Netiesiogiai galima suprasti, kad Maskva tokios sąlygos nepalaikė.
Pažymoje rašoma, kad derybos nutrūko ir todėl, kad Lietuvos verslininkai išsigando dėl savo reputacijos, mat tuo metu įvyko Krymo okupacija ir prasidėjo Rusijos sukeltas karas rytinėje Ukrainoje.
VSD taip pat teigia, kad lietuviai verslininkai nenorėjo ir J.Kostino tarpininkavimo.
Pažymoje rašoma, kad derybos nutrūko ir todėl, kad Lietuvos verslininkai išsigando dėl savo reputacijos, mat tuo metu įvyko Krymo okupacija ir prasidėjo Rusijos sukeltas karas rytinėje Ukrainoje.
Be to, nepasiteisino „Rosatom“ koncerno vadovų viltys, kad jų galimi verslo partneriai padės pakeisti Lietuvos valstybės poziciją Rusijos vykdomų projektų atžvilgiu.
Bendro plano su „Rosatom“ nekomentuoja
15min pabandė susisiekti su verslininkais, kurie derėjosi su „Rosatom“ dėl bendros įmonės steigimo.
Nepavyko rasti jokio kontakto su verslininku Adolfu Ginaičiu. Verslininkas Alvydas Žabolis į skambučius neatsakė. Tačiau pavyko susisiekti su jo verslo partneriu Augustinu Rakausku.
Su aprašytomis derybomis nesusijusiai įmonei „Danpower Baltic“ atstovaujantis viešųjų ryšių specialistas Vidmantas Gudas perdavė 15min skirtą Augustino Rakausko komentarą.
Verslininkai nekomentavo, koks buvo verslo planas ir kodėl nutrūko derybos. Bet teigė, kad dabar „Rosatom“ tarp jų verslo partnerių nėra.
Augustino Rakausko prašymu, publikuojame visą jo komentarą:
„Investicinė bendrovė „GECO investicijos“ 2013-2014 metais ėmėsi analizuoti investicinę aplinką ir ieškojo strateginio partnerio, su kuriuo galėtų įsteigti bendrą įmonę atsinaujinančios energetikos projektams įgyvendinti.
Šiuo laikotarpiu vyko susitikimai ir derybos su įvairiomis Lietuvos ir užsienio energetikos kompanijomis.
Su „Lietuvos energija“ net buvome pasirašę ketinimų protokolą dėl bendros įmonės steigimo. Toli buvo pažengta derybose ir su Estijos valstybine bendrove „Eesti Energia“ bei Prancūzijos valstybine energetikos korporacija „Areva“.
Tačiau po visų susitikimų ir derybų „GECO investicijos“ strateginiu partneriu energetikos projektams įgyvendinti pasirinko Vokietijos Hanoverio savivaldybę, dirbančią su prekės ženklu „Enercity“. Su ja kartu valdome atsinaujinančios energetikos bendrovę „Danpower Baltic“.
Bendradarbiavimo galimybės taip pat buvo aptarinėjamos su bendra Norvegijos ir Estijos kompanija „Nelja Energia“, Lenkijos bendrovėmis „Polenergia“ ir „CEE Equity Partners“, Kinijos „China Huadian Corporation“, „North China Power“, „SEPCO Electric Power Construction Corporation“ ir „China State Construction“, Latvijos „Magnat Group“, Lietuvos „Achema“.
Norą aptarti bendradarbiavimo galimybes buvo išreiškę ir Rusijos „Rosatom“ atstovai, ilgai ieškoję kontakto su mumis. Susitikome, išklausėme, tačiau jų pateiktos sąlygos mums buvo netinkamos ir nepriimtinos, be kita ko, atsižvelgiant ir į Lietuvos energetinės nepriklausomybės viziją. Juo labiau, kad „Rosatom“ šiame regione jau turėjo strateginį partnerį – Suomijos bendrovę „Fortum“.
Įgyvendindami įvairius investicinius projektus ne tik energetikos, bet ir nekilnojamojo turto, mažmeninės ir didmeninės prekybos, kitose srityse, nuolat bendradarbiaujame ir palaikome ryšius su daugiau kaip 1,2 tūkst. užsienio partnerių.
Pagrindiniai mūsų partneriai – JAV kompanija „W. P. Carey Inc.“, Vokietijos „Enercity“ ir Suomijos korporacija „Kesko“.
Rosatom“ tarp mūsų partnerių nėra.“
Papildyta 2018.06.22 „Fortum“ pozicija
15min gavo Suomijos bendrovės „Fortum“ generalinio direktoriaus Vitalijaus Žutos raštą, kuris teigia, kad A.Rakausko komentare paskelbta informacija, jog „Rosatom“ šiame regione jau turėjo strateginį partnerį – Suomijos bendrovę „Fortum“ neatitinka tikrovės.
Skelbiame „Fortum“ atsakymą į A.Rakausko komentarą:
„2018 m. birželio 12 d. 15min.lt portale buvo publikuotas straipsnis pavadinimu „Lietuvos verslininkų derybas su „Rosatom“ nutraukė karas ir lietuvių sąlygos“, kuriame buvo publikuotas Augustino Rakausko komentaras. Informuojame, jog komentare paskelbti duomenys: „... kad „Rosatom“ šiame regione jau turėjo strateginį partnerį – Suomijos bendrovę „Fortum“ yra neatitinkantys tikrovės“.
TAIP PAT SKAITYKITE: VSD išslaptinta medžiaga: „Rosatom“ per M.Bastį bandė Lietuvą įtraukti į bendro verslo voratinklį
