Antradienį vykusioje spaudos konferencijoje LVK prezidentas Valdas Sutkus kartu su LVK Žmogiškųjų išteklių komisijos pirmininke Laura Duksaite–Iškauskiene pristatė darbdavių poziciją vertinant naująjį Darbo kodeksą ir pirmiausia atkreipė dėmesį į Lietuvos užimamą vietą pasauliniuose šalių konkurencingumo ir darbo rinkos reitinguose.
Lems Lietuvos patrauklumą investuotojams
„Kalbėdami apie darbo santykius turime įvertinti, kaip tai darys įtaką investuotojų pasirinkimui kurtis Lietuvoje ir čia steigti naujas darbo vietas, taip pat siekiui pritraukti ir išlaikyti kuo daugiau talentų, kurti jiems palankias darbo sąlygas“, – teigė V.Sutkus.
Pasaulio konkurencingumo indekse, kurį kasmet sudaro Pasaulio ekonomikos forumas, Lietuva užima 41 vietą iš 144 valstybių. Vertinamos yra iš viso 12 skirtingų sričių – nuo infrastruktūros iki darbo rinkos.
Vertinant su darbo santykiais susijusius rodiklius, Lietuva yra antrajame pasaulio šalių dešimtuke: darbuotojų priėmimo ir atleidimo į darbą procedūrų sudėtingumo kriterijuje Lietuva užima itin žemą – 125 vietą, darbo santykių lankstumo srityje Lietuva taip pat yra tik 106, pagal šalies pajėgumą pritraukti talentus – 129, o pagal darbuotojų atleidimo iš darbo sąnaudas – 112.
Didelę naštą darbdaviams vis dar sudaro būtent su darbo santykiais susiję mokesčiai. Pasaulio banko duomenimis, įvairūs su darbo santykiais susiję mokesčiai Lietuvoje sudaro daugiau nei 35 procentus nuo komercinio pelno (angl. commercial profit).
Tuo tarpu EBPO (angl. OECD) šalių vidurkis – 23 proc., Europos ir Centrinės Azijos šalių vidurkis – 21 proc. Taigi darbdaviams yra ypač aktualūs pokyčiai ne tik darbo santykių reguliavimo, bet ir apmokestinimo srityje.
Daugiau paprastumo ir lygiateisiškumo
LVK palankiai vertina darbo sutarties nutraukimo nuostatas, kai darbuotojas yra įspėjamas prieš vieną mėnesį. Taip yra suvienodinama praktika, kuri egzistuoja kitose Baltijos šalyse – Estijoje ir Latvijoje.
Mokslininkų parengtame socialiniam modelyje numatyta, kad sutrumpinus atleidimo iš darbo terminus, darbuotojas gautų didesnę bedarbio pašalpą ir būtų labiau motyvuotas greičiau susirasti naują darbą.
Taip pat skaitykite: Algirdas Butkevičius atmeta Darbo kodekso pakeitimų kritiką – dokumentas padarys rinką lankstesnę
Viršvalandžių reguliavimo pakeitimai Darbo kodekso projekte taip pat yra patogesni, nes leidžia darbdaviui ir darbuotojui legaliai apskaityti ilgesnes darbo valandas, atsižvelgti į darbuotojo poreikius, susijusius su įsipareigojimais šeimai. Tai atspindi šiandienos realijas, kai tam tikrose darbo vietose užduočių atlikimui reikia skirti daugiau laiko.
Konfederacija taip pat palankiai atsiliepia apie Darbo kodekse numatytas įvairesnes darbo sutarčių rūšis, kurios labiau atitinka XXI amžiaus realijas.
LVK ypač palankiai vertina tai, jog Darbo kodekse aptariami smulkių ir vidutinių įmonių ypatumai. Šios nuostatos numato daugiau laisvės ir mažesnę administracinę naštą nedidelėms įmonėms. Konfederacija taip pat palankiai atsiliepia apie Darbo kodekse numatytas įvairesnes darbo sutarčių rūšis, kurios labiau atitinka XXI amžiaus realijas.
„Darbo formos ir praktikos tampa vis įvairesnės, todėl šis dokumentas taip pat turi jas reglamentuoti“, – atkreipė dėmesį LVK Žmogiškųjų išteklių komisijos pirmininkė Laura Duksaite–Iškauskienė.
LVK atstovai pripažino, kad ne visos naujai siūlomo Darbo kodekso nuostatos yra palankios darbdaviams.
Taip pat skaitykite: Artūras Černiauskas: Premjere, nesiųskite mūsų nežinia kur parnešti nežinia ko
Tarp jų – profesinių sąjungų teisių ir įtakos padidėjimas, reikalavimas skelbti informaciją apie vadovaujančių darbuotojų gautas nuobaudas, taip pat įpareigojimas įmonėms, turinčioms daugiau nei 50 darbuotojų, steigti Darbo tarybas.
„Iš esmės pritariame, kad reikia apibrėžti informavimo ir konsultavimo santykius tarp darbuotojo ir darbdavio, tačiau siūlome ieškoti lanksčių formų, nes darbdaviai su personalu jau bendrauja kitaip. Moderniose įmonėse darbuotojai yra pirmieji informuojami apie svarbiausius sprendimus, jie gali siūlyti idėjas, kurias darbdaviai įgyvendina, ir patys aktyviai dalyvauja įmonės valdyme“, – pastebėjo Laura Duksaite–Iškauskienė.
Teiks siūlymus
LVK atstovai pabrėžė, kad šiuo metu diskutuojama ne apie kažkurį vieną įstatymą, tačiau apie visą kompleksą dokumentų, apibrėžiančių naują socialinį modelį, kuris leis problemas spręsti kompleksiškai. Pavyzdžiui, sutrumpinus informavimo apie atleidimą iš darbo laikotarpį bei sumažinus išeitines kompensacijas bus ženkliai pakelta laikinai gaunama bedarbio pašalpa.
„Darbo santykių liberalizavimas tik dar labiau suaktyvins darbo rinką, kuomet darbdaviai nebebus priversti kelis mėnesius laikyti nemotyvuoto iš darbo atleidžiamo darbuotojo ir skatins žmones aktyviau ieškoti darbo ar drąsiau imtis savo verslo“, – teigė V.Sutkus.
Lietuvos verslo konfederacija pateiks verslo atstovų nuomonę SADM, Vyriausybei ir Seimui.
