Kas būtų, jeigu viruso atvejis būtų nustatytas Lietuvoje? Apie tai pokalbis laidoje „Dėmesio centre“ su sveikatos apsaugos ministerijos Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėja Loreta Ašokliene.
– Ar šis virusas būtų nustatytas Lietuvoje? Ar jis galėtų būti diagnozuotas?
– Lietuvos institucijos yra pasirengusios įtariamus atvejus ištirti. Jeigu tik tai atsirastų signalų, kad tai gali būti Ebolos virusas, tokie atvejai būtų diagnozuojami. Patvirtinimui būtų siunčiama į kitas laboratorijas užsienyje.
– Tai jūs nesate tikra, ar Lietuvoje apskritai galima būtų jį nustatyti?
– Būtų galima įtarti ir imtis atitinkamų priemonių, kad šį atvejį tinkamai valdyti.
– Lietuvoje yra visa tam reikalinga įranga, kad būtų galima nustatyti tokio pobūdžio virusą?
– Taip.
– Kiek procentų žmonių miršta nuo šio viruso nepaisant modernaus gydymo?
– Bendrai užregistruoti ir mes jau žinome, kad Ebola yra susirgę daugiau kaip 8 tūkstančiai žmonių. Iš jų pusė mirė. Šiuo laikotarpiu matome, kad net tarp tų susirgusių asmenų, kurie buvo pervežti į tokias išsivysčiusias šalis kaip JAV, Ispanija, Vokietija, vis tiek pasitaiko mirties atvejų. Specifinio gydymo nuo šios ligos nėra. Yra taikomas įvairus eksperimentinis gydymas, kuris, kaip matome, ne visada padeda.
Jeigu tik tai atsirastų signalų, kad tai gali būti Ebolos virusas, tokie atvejai būtų diagnozuojami. Patvirtinimui būtų siunčiama į kitas laboratorijas užsienyje
– Pasirengti gydyti Ebolos virusu užsikrėtusius asmenis, jeigu jų būtų, ministerija Vyriausybės iš privatizavimo fondo ar iš kitų rezervų prašo surasti beveik pusę milijono litų, nes trūksta kažko, ko nėra. Ko trūksta?
– Antradienį vyko sveikatos apsaugos ministerijos ekstremalių operacijų centro posėdis, kuriame dar kartą bandėme išsiaiškinti, ko iš tiesų trūksta. Kalbėjome tiek su visuomenės sveikatos centru, tiek su asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kuriose būtų hospitalizuoti užsikrėtę asmenys, atstovais. Atrodo, daugeliu atvejų bent jau pirmiesiems įtarimams mes esame pasirengę, tačiau gydymas yra pakankamai ilgas. Sakykime, jis gali trukti ne vieną, o keletą dienų. Tam reikia turėti tinkamą kiekį asmeninių apsaugos priemonių ir visų kitų įrengimų.
– Ar, pavyzdžiui, specialių kombinezonų yra bent jau didžiosiose Lietuvos gydymo įstaigose?
– Taip. Yra paskirtos penkios ligoninės, kuriose būtų gydomi tokie asmenys ir bent jau tų ligoninių atstovai mus patikino, kad šiai dienai jie turi tam tikrą kiekį būtinų asmeninės apsaugos priemonių.
– O pati infrastruktūra? Numatyta, kad turi būti atskiros palatos, į kurias būtų galima patekti neinat per bendrąsias gydymo įstaigos patalpas. Yra tokios palatos Lietuvos medicinos įstaigose?
– Taip, jos yra. Mes kalbame apie „boksuotas“ palatas – jos turi atskirą įėjimą ir atskirą išėjimą. Būtent siekiant, kad kuo mažiau asmenų turėtų sąlytį, kontaktą su sergančiuoju arba su tais asmenimis, kurie išeina. Iš viso tokių palatų Lietuvoje yra 165. Tačiau sunkiau Ebola sergantiems ligoniams gali prireikti intensyvios terapijos. Taigi tokių „boksuotų“ palatų, kai yra taikoma ir intensyvi terapija, mes turime 9.
– Kokiuose miestuose?
– Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose.
– Iš esmės iš to, ką jūs sakote, atrodo, kad situacija visai nebloga?
– Mes stengiamės užtikrinti bent jau tinkamą pasirengimą ir reagavimą. Kad visi žinotų, ką reikia daryti, jeigu toks atvejis atsirastų. Labai didelė tikimybė, kad toks atvejis atkeliautų lėktuvu. Pagal tarptautinės sveikatos taisykles, jeigu asmuo susirgtų ar jam būtų bent jau įtarti simptomai keliaujant lėktuve, toks lėktuvas turėtų leistis tik tai Vilniaus oro uoste. Atitinkamai būtinos medicininės-karantininės kontrolės priemonės jau būtų taikomos tik nusileidus lėktuvui.
– Ar yra imamasi kažkokių prevencinių priemonių prieš visus asmenis, kurie keliauja iš Afrikos į Lietuvą?
– Kol kas vyksta labai intensyvios diskusijos dėl keliautojų patikros. Turbūt žinote, kad visose vakarų Afrikos šalyse oro uostuose yra taikoma išvykstančių asmenų kontrolė. Jiems matuojama temperatūra, stebima jų būklė ir tik tai sveiki asmenys gali išvykti. Tačiau diskusija vyksta, ar nereikia tos patikros taikyti ir į atvykstančias šalis. Kol kas tokios priemonės yra taikomos Jungtinėje Karalystėje ir JAV. Kanada taip pat pranešė, kad taiko tam tikrą sustiprintą keleivių kontrolę.
– Trumpai dar apie patį virusą. Jis perduodamas tik per skysčius, ne oro lašeliniu būdu kaip, pavyzdžiui, gripas?
– Taip, jis perduodamas per skysčius. Būtent kontaktas su infekuoto ar sergančio žmogaus skysčiais gali sukelti užsikrėtimą, o vėliau ir ligą.
– Tai yra kraujas, sperma, seilės. Kas dar?
– Bet kokie kūno skysčiai. Aplinkoje virusas išsilaiko pakankamai ilgai – iki savaitės. Tačiau jis bijo išdžiūvimo. Taigi turi būti tų kūno skysčių, kad virusas turėtų terpę, kurioje galėtų gyvuoti. Taigi tas plitimas per skysčius yra pats rizikingiausias.
– Kokios yra prognozės? Kiek šis virusas pavojingas ir kiek jis dar plis?
– Turbūt neatsitiktinai Pasaulio sveikatos organizacija jau rugpjūčio 8 d. paskelbė, kad tai yra tarptautinės svarbos ekstremali visuomenės sveikatai situacija. Matyti iš didėjančio sergamumo, kylančių kreivių, kad šį protrūkį sudėtinga valdyti. Tai yra pirmas tokio dydžio Ebolos protrūkis pasaulyje. Žinoma, norėtųsi, kad jis pagaliau pradėtų rimti ir rizika visoms pasaulio šalims būtų kuo įmanoma mažesnė, bet kol kas labai prognozuoti į priekį yra sudėtinga.
