Tarybos posėdžio išvakarėse žiniasklaidoje pasklido informacija, kad kažkoks verslininku prisistatęs asmuo direktoriui ant stalo paliko alkoholio butelį, o tuoj po to į kabinetą užėjo vienos televizijos žurnalistai. Dešimt metų alkoholio visiškai nevartojantis R.Keblas įsitikinęs, jog tokiu būdu norima jį sukompromituoti ir išstumti iš posto.
„Kažkam, matyt, palanku. Aš turiu omeny Vilniaus valdančiąją daugumą. Šiuo metu vyksta tyrimas, tačiau sunkiai protu suvokiama, kad teisinėje valstybėje tokie dalykai galėtų vykti“, – sakė R.Keblas.
Universitetinės ligoninės direktorius teigė sujungimui nepritariantis visų pirma todėl, kad jo vadovaujamai gydymo įstaigai tai yra visiškai nenaudinga – Sapiegos ligoninė turi daugybę skolų ir atsidūrė ant bankroto ribos. „Reorganizavimas turėtų vykti teisiškai, o dabar, manau, daroma neteisėtai, pažeidžiant Vyriausybės nutarimą ir net nesivarginant to pakeisti“, – kalbėjo direktorius.
Medicinos reikalus savivaldybėje kuruojantis vicemeras Jonas Pinskus teigė, kad ši galima provokacija naudinga galėtų būti tik pačiam direktoriui. „Tiek Sapiegos ligoninės, tiek Universitetinės ligoninės kolektyvams tai normalus procesas, kuris buvo planuojamas seniai ir vykdomas etapais. Vieno žmogaus personalijos klausimas, jeigu jis bijo sujungimo, negali sustabdyti proceso“, – aiškino J.Pinskus.
Vicemeras prisipažino ne kartą kalbėjęs su direktoriumi ir išgirdęs, kad pakeitus reorganizacijos projekte vieną žodį R.Keblas reformai pritartų. „Jis sakė, kad sujungimą pakeitus prijungimu jis sutiks. Jeigu sujungiamos ligoninės, kyla klausimas dėl vadovo kompetencijos, jeigu prijungiama Sapiegos ligoninė prie Universitetinės ligoninės, tuomet vadovas išlieka savo poste. Vadinasi, tai tik vadovo baimės ir paranojos“, – teigė J.Pinskus.
Vilniaus savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos departamento direktorius Gintaras Žandaravičius įsitikinęs, kad reforma vykdoma laikantis teisinių reikalavimų, tad priežasčių, kurie leistų įvykdytą reformą skųsti teisme, esą nėra.
R.Keblas sakė po savivaldybės sprendimo pirmiausia susitiksiąs su teisininkais ir tik tada nuspręsiąs, kokiu būdu toliau priešintis reformai.
