Kad šalies gydymo įstaigos juda permainų keliu, įrodė pristatyti gerieji pavyzdžiai bei jų rezultatai: į rajonines gydymo įstaigas sugrįžo ir pacientai, ir medicinos personalas. Kaip pagalba permainų keliu žengiančioms gydymo įstaigoms suplanuotos ir milijoninės investicijos.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad lūkesčiai rajoninėms gydymo įstaigoms dideli – 80 proc. būtiniausių sveikatos paslaugų gyventojams būtų suteikta šalia namų, bet tam reikia susigrąžinti pacientų ir medikų pasitikėjimą.
„Rajoninių gydymo įstaigų laukia sunki užduotis – susigrąžinti medikų ir pacientų pasitikėjimą, nes šiai dienai išvykstančių pacientų srautai iš rajonų kartais siekia ir pusę visų gyventojų. Dėl to kyla sunkumų ir prisitraukiant medikus į regionus, nes kokia praktika, kai pacientai neateina pas tave. Lankydamasis šalies gydymo įstaigose, matau pokyčius – nuo paslaugų profilio keitimo pagal gyventojų poreikius iki paciento patirties gerinimo. Tai duoda rezultatų, nes yra savivaldybių, kur ir paslaugų daugėja, ir pacientai grįžta, ir medikų lengviau prisitraukti. Tai strateginė kryptis. Tikiu, kad kartu pavyks pasiekti užsibrėžtų tikslų“, – teigia A.Dulkys.
Pasak viceministrės Danguolės Jankauskienės, kai pacientai grįš į rajonų ligonines, sveikatos paslaugos šalies mastu pasiskirstys racionaliau – laimės ir pacientai, ir medikai, todėl daug dėmesio ir investicijų bus skirta rajoninių ligoninių paslaugų kokybės pokyčiams, kad ji būtų vienoda rajone ir didmiesčių ligoninėse. Geresnei kokybei pasiekti bus pasitelktos didesnės šeimos gydytojų komandos, daugiau gydytojų konsultacijų, medikų kompetencijoms išlaikyti numatomas minimalus suteikiamų paslaugų skaičius per metus ir kt.
Šalies ligoninių tinklą kaip ir dabar sudarys kelių tipų ligoninės: rajono lygmens ligoninės, didžiosios daugiaprofilinės ir universitetinės ligoninės-kompetencijų centrai. Nauja tai, kad atsižvelgiant į sveikatos paslaugoms keliamus kokybės reikalavimus, rajonų ligoninės orientuojamos teikti saugias dienos stacionaro, ambulatorines ir dienos chirurgijos paslaugas, o daugiaprofilinės ligoninės penkiuose regioniniuose centruose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje) teiks visas antrinio ir kai kurias tretinio lygio paslaugas.
Planuojama, kad kiekvienoje apskrityje veiks stiprūs reanimacijos, akušerijos, vaikų ligų, chirurgijos, psichikos stacionaro ir kiti būtiniausi skyriai. Trys universitetinės ligoninės (LSMUL Kauno klinikos, VUL Santaros klinikos ir Klaipėdos universitetinė ligoninė) teiks tretinio lygio paslaugas, aktyviai diegs inovacijas, stiprins studentų rengimo bazes, bendradarbiaus su rajonų ligoninėmis.
Gerieji pavyzdžiai: pertvarkė paslaugas – sugrįžo pacientai
Konferencijoje gerąja pokyčių patirtimi dalijosi ligoninių vadovai – kaip keitėsi jų rajono ir didmiesčio ligoninės.
Apie bendradarbiavimą kaip galimybę suteikti geresnes sveikatos paslaugas kalbėjo Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius Mindaugas Pauliukas: „Bendradarbiaujant taupomas laikas, keičiamasi patirtimi, specialistai auga profesinėje srityje ir kaip asmenybės. Šiandien akcentuočiau ne gydytojų, o įstaigų bendradarbiavimo trūkumą“.
Vadovas sakė, kad pagal gydytojų skaičių, tenkantį 10 tūkst. gyventojų, Europos Sąjungos šalių sąraše Lietuva užima ketvirtąją vietą iš turinčiųjų daugiausiai gydytojų, tačiau atsiliekame pagal slaugytojų skaičių. Išaugus slaugytojų poreikiui, Šiauliuose planuojama atidaryti Vilniaus universiteto Slaugos akademiją, kurios studentai praktiką galės rinktis čia pat.
Joniškio ligoninės direktorius, skubiosios medicinos gydytojas Martynas Gedminas papasakojo, kaip pavyko atgaivinti ligoninę: „Vertindami realius bendruomenės poreikius, perdėliojome procesus ir pamatėme, kad stacionarinių paslaugų apimtys sumažėjo bene dvigubai, tačiau itin išaugo ambulatorinių ir dienos medicinos paslaugų poreikis. Šio projekto pasisekimas – stulbinantis. Turime stiprų dienos chirurgijos skyrių, į kurį atlikti saugių mažos rizikos operacijų ar procedūrų atvyksta pacientai iš aplinkinių rajonų ir net didmiesčių“.
Bendradarbiauja pasitelkdami inovacijas
LSMUL Kauno klinikų skubiosios medicinos gydytoja rezidentė Gailė Damulevičiūtė konferencijos dalyvius ragino nebijoti technologijų. Gydytoja rezidentė, kuruojanti LSMUL Kauno klinikų Telemedicinos centro darbą, teigė, kad vien per pirmuosius tris darbo mėnesius jų centras suteikė per 500 konsultacijų rajoninėms ligoninėms.
„Paslaugų poreikis auga. Bandomajame projekte kol kas konsultuojame tik kai kurių ligoninių skubios pagalbos skyrius. Tikimės, kad ateityje telemedicinos paslaugos taps prieinamos visoms šalies ligoninėms, pradžioje apimant skubiosios pagalbos skyrius, vėliau ir ambulatorines paslaugas“, – planais dalijosi gydytoja rezidentė G. Damulevičiūtė.
Be LSMUL Kauno klinikų, telemedicinos paslaugas teikia VUL Santaros klinikos ir Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė (RVUL). Ateityje tokie centrai planuojami Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio ligoninėse. Bendradarbiavimas ir konsultavimasis su aukštesnių kompetencijų kolegomis yra normali pažangių šalių ligoninių praktika.
Naujovės diegiamos ir sveikatos paslaugų skaitmeninimo srityje – tai e. sveikatos ir išankstinės pacientų registracijos (IPR) sistemos tobulinimas. Šie įrankiai palengvina medikų darbą ir žmonių galimybes rinktis paslaugas visoje Lietuvoje – sistema rodo, kurioje gydymo įstaigoje paslaugą galima gauti greičiausiai. Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Simona Gricienė sakė, kad diegiami nauji funkcionalumai e. sveikatos sistemoje leis dar labiau skaitmenizuoti paciento sveikatos istoriją ir mažinti eiles, siekti skaidraus įstaigų darbo, todėl labai svarbu, kad kuo daugiau įstaigų pateiktų priėmimo laikus pas gydytojus per šią sistemą.
Ministerijos Investicijų departamento direktorė Edita Laurinavičienė pristatė investicijų kryptis, skirtas pokyčiams. Numatytos 853,72 mln. eurų investicijos iš Europos Sąjungos investicinių fondų (Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo) ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšos, taip pat papildomai bus skirtos valstybės biudžeto lėšos. Šios lėšos skirtos sveikatos sistemos pokyčiams įgyvendinti iki 2030 metų. Tikimasi, kad prie pertvarkos pokyčių prisidės ir savivaldybės bei pačios gydymo įstaigos.
Ši konferencija yra kovo-balandžio mėnesiais vykstančio sveikatos reformai skirtų renginių ciklo dalis.
Kitą savaitę vyks šie renginiai:
· balandžio 3 d. Panevėžyje tema „GMP pertvarkoma: kokybiškos paslaugos piliečiams ir perspektyvi darbo vieta darbuotojams“.
· balandžio 6 d. Klaipėdoje tema „Sveikatos sistemos žmogiškieji ištekliai: planavimas, rengimas, pritraukimas“.
