VK atstovai tikina, kad pažeidimų rasta daugiau nei pusėje tikrintų gydymo įstaigų. Daugeliu atveju valstybės turtas privačioms įmonėms nuomojamas žymiai pigiau nei rinkos kainos. Klausimų kyla ir dėl brangios ligoninių įrangos.
Sprendžia ligoninių vadovai
Gydymo įstaigos nėra suinteresuotos ūkiškiau naudotis valstybės turtu. Iš jo nuomos ar pardavimo gaunamos pajamos šiaip ar taip nukeliauja ministerijai, o ne lieka įstaigai. Tai atveria kelią ir gydymo įstaigų vadovų korupcijai, kai privačioms įmonėms valstybės patalpos suteikiamos už itin mažą kainą.
15min ne kartą rašė apie panašias schemas, kai gydymo įstaigose įsikuria privačios vaistinės ar kita veikla besiverčiančios įmonės, o valstybė už patalpų nuomą gauna tik simbolines sumas. Dažnu atveju tokie susitarimai pasiekiami užsitikrinus gydymo įstaigų vadovų palankumą.
Kad tai įprasta praktika, redakcijai patvirtino VK Pirmojo audito departamento direktorius Laimonas Čiakas:
„Vertinome, kaip SAM valdo turtą, kurį pagal panaudą yra suteikusi sveikatos priežiūros įstaigoms. Taip patikėta 98 proc. viso ministerijos turto.
Aiškiai matome, kad ministerija realiai šio turto nevaldo, o gydymo įstaigos net nesuinteresuotos šio turto valdyti efektyviai. Iš nuomos ar patalpų pardavimo gauti pinigai keliauja ministerijai.
Matome, kad dažnai turtą privačios įmonės valdo ir pasibaigus sutartims, nėra peržiūrimos sutarčių sąlygos jas pratęsiant.
Buvo įvertintos nuomos sutartys ir jos palygintos su rinkos kainų statistika toje pačioje teritorijoje. Kainos skiriasi du, tris, net aštuonis kartus.“
Įspėja ministeriją
VK Pirmojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja Eglė Merkininkienė 15min teigė, kad ministerijai būtų labai sunku kontroliuoti visas sutartis, tačiau auditorių pateikta ataskaita aiškiai parodo, į kurias sritis dėmesį atkreipti būtina.
„Matome, kad SAM net neperžiūri kainų, kurias pasiūlo ligoninių vadovai. Palyginimas su rinkos kaina yra žinutė ministerijai, kad valstybė galėtų gauti visai kitokias pajamas“, – teigė pašnekovė.
Pasak jos, turto šeimininkas turėtų daryti turto inventorizacijas, tikslinti nuomos sutartis, vertinti, kurį turtą nurašyti, tačiau visa tai nevyksta.
Ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į tai, kokią įrangą valdo gydymo įstaigos. „Ministerija neturi tikslios informacijos, kaip ir kokia įranga naudojama. Viskas priklauso nuo ligoninių vadovybės.
Pavyzdžiui, nurašyti ir parduoti nenaudojamą įrangą ligoninėms yra papildomas darbas. Reikia rinkti komisiją, tvarkyti formalumus. Tokie procesai užtrunka, o ilgai stovinti įranga atpinga. Matome, kad tai problema, kurią reikia spręsti“, – teigė auditorė.
VK dar 2013 m. atlikusi brangių medicininių prietaisų naudojimo auditą konstatavo, kad dalis gydymo įstaigų tokią įrangą įsigyja neracionaliai, trūksta specialistų, kuria mokėtų dirbti tokia įranga, todėl neretai ji naudojama ne pilnu pajėgumu, o kartais brangūs pirkiniai tiesiog dulka visai nenaudojami. Gydymo įstaigos nesidalina brangia įranga, nors tai leistų valstybei sutaupyti.
Batų ir drabužių taisyklos
Auditorės Akvilės Lekaveckaitės teigimu, tyrimo metu buvo vertinamas visų Lietuvos gydymo įstaigų valdomas turtas. Pažeidimų rasta skirtinguose miestuose.
Antai, Vilniuje privačiai maitinimo įstaigai patalpos nuomotos perpus mažesne nei rinkos kaina. Šiauliuose tris kartus pigiau gydymo įstaigų patalpose kūrėsi vaistinės ir ritualinių paslaugų salės. Kaune kelis kartus pigiau nuomotas gydymo įstaigų plotas drabužių ir avalynės taisykloms. Palangoje už triskart mažesnę nei rinkos kainą ligoninėje kūrėsi smulkūs prekybininkai.
„Iš pasirašytų nuomos sutarčių matome, kad daugiau nei pusė jų neatitinka rinkos kainų.
Tokia situacija nėra normali ir to jau netoleruojam, – teigė A.Veryga.
Kita problema, kad ministerija nežino, kiek yra laisvų patalpų įstaigose. Pati gydymo įstaiga sprendžia, ką su tomis patalpomis daryti ir kokiomis sąlygomis“, – teigė auditorė.
Daugelis gydymo įstaigų naudojasi Finansų ministerijos patvirtintomis taisyklėmis, pagal kurias apskaičiuojamas pradinis nuompinigių dydis, tačiau akivaizdu, kai kaina nuo minimalios nelabai ir pakyla.
Pirkimai centralizuojami
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga 15min teigė, jog tokia situacija nėra toleruotina, o per ilgus metus susiformavusi praktika bus ir jau yra keičiama:
„Tokia situacija nėra normali ir to jau netoleruojam. Kai kurias sutartis jau liepėm peržiūrinėti ir sudaryti maksimaliai trumpiems terminams, kol parengsim bendrą turto valdymo strategiją.“
Pasak jo, brangios įrangos ir greitosios pagalbos automobilių pirkimai vyks centralizuotai. Taip valstybė galės gauti geresnę kainą ir iš sutaupymų pirkti papildomas priemones.
Taip tikimasi padidinti ir pirkimų skaidrumą. Iki šiol dažną ligoninių vykdytą viešąjį pirkimą lydėdavo skandalų šleifas. Keisis ir brangiai įsigytos įrangos naudojimo tvarka.
„Bus nustatyta tvarka, kad apmokama bus tik už į e.sistemą sukeltus ir aprašytus tyrimus, tai leis efektyviau kontroliuoti brangios įrangos panaudojimą ir leis geriau planuoti jos atnaujinimą.
Daug darbų laukia susijusių su turto valdymu ir VK išvados bei rekomendacijos bus mums geras orientyras“, – teigė ministras.
