Kauno apskrities ligoninės vyriausiasis gydytojas Stasys Gendvilis, vadovaujantis ir Lietuvos gydytojų vadovų sąjungai (LGVS), birželio pradžioje pranešė, kad ligoninė skelbia taupymo akciją. Šie gydytojo žodžiai nuskambėjo visoje Lietuvoje. Anot S.Gendvilio, reikia ne tik taupiai naudoti gaunamas lėšas, bet ir patys pacientai turėtų prisidėti prie medicinos įstaigų finansavimo.
Tik ar taupumo reikalavimus S.Gendvilis taiko ir sau, savo žmonai bei kai kuriems kolegoms, su kuriais, nepaisydamas krizės, tebekeliauja už valstybės lėšas po užsienio šalis?
Kelionių azartas
Taupumo lozungą iškėlęs S.Gendvilis su Kauno teritorinės ligonių kasos direktoriumi Virgilijumi Šiaudikiu ir abiejų žmonomis šių metų gegužės 2–8 dienomis viešėjo Austrijos mieste Lince, kuris kartu su Vilniumi šiais metais paskelbtas Europos kultūros sostine. Lince tuo metu vyko Austrijos gydytojų vadovų sąjungos kongresas.
Taupumo lozungą iškėlęs S.Gendvilis su Kauno teritorinės ligonių kasos direktoriumi Virgilijumi Šiaudikiu ir abiejų žmonomis šių metų gegužės 2-8 dienomis viešėjo Austrijos mieste Lince, kuris kartu su Vilniumi šiais metais paskelbtas Europos kultūros sostine.
Aišku, kad du Kauno administratoriai, o juo labiau jų žmonos, neturi nieko bendro su Austrijos gydytojų renginiu. Tačiau Kauno apskrities viršininkė Ona Balžekienė nusprendė, nepaisydama lėšų stygiaus, komandiruoti S.Gendvilį į svetimos šalies medikų kongresą.
Kiek anksčiau, balandžio 24–27 dienomis, S.Gendvilis dalyvavo Europos gydytojų vadovų sąjungos tarybos ir vykdomojo komiteto posėdyje Mastrichte, Nyderlandų Karalystėje. O.Balžekienės dosnia ranka ligoninės vadovui buvo apmokėtos komandiruotės išlaidos ir 100 proc. dienpinigių.
Ne mažiau keliauta ir pernai. 2008 metų rugsėjo 21-28 dienomis S.Gendvilis posėdžiavo Europos šalių sveikatos priežiūros įstaigų vadovų kongrese Grace Austrijoje. Ir ne vienas – iš viso į Austriją vyko 22 gydytojai. Pasak S.Gendvilio, ši kelionė buvo gydytojų garbės reikalas, nes kongrese pranešimą skaitė tik 4 mėnesius Sveikatos apsaugos ministerijai vadovavęs Gediminas Černiauskas. Kelionė LGVS kainavo 46 tūkst. litų.
Gegužės 22–25 dienomis S.Gendvilis dalyvavo Europos gydytojų vadovų asociacijos valdybos posėdyje Dubrovnike Kroatijos Respublikoje, o vasario 11–15 dienomis kėlė kvalifikaciją Birštone.
Iš viso 2008 metais
Keliauta ir 2007, 2006 metais, kai kada kartu su žmona. Kiekviena kelionė, įskaičiuojant dienpinigius, šalies biudžetui kainuodavo kelis tūkstančius litų. Net jeigu S.Gendvilio ir jo kolegų pasivažinėjimus po įvairias konferencijas apmokėdavo LGVS, tai vis vien buvo ligoniams skirti pinigai.
Gudrus nario mokestis
Medikų organizacijų, kaip ir dubliuojančių sveikatos priežiūros įstaigų, Lietuvoje tiek daug, kad sunku ir susigaudyti. Kartais jos skiriasi tik pavadinimais, o ne esme. Tarkim, kuo skiriasi „Nacionalinė sveikatos priežiūros įstaigų vadovų asociacija" nuo „Lietuvos gydytojų vadovų asociacijos"? Ar tuo, kad vienai vadovauja Vinsas Janušonis, o kitai – S.Gendvilis?
Iš tiesų esmė - ne pavadinimas, o organizacijos finansavimas. 1991 metais įkurta LGVS gyvuoja iš gudriai sugalvoto nario mokesčio. Iki šių metų jis sudarė 0,025 proc. nuo medicinos įstaigos metinės sutarties sumos su Teritorine ligonių kasa.
Galima įsivaizduoti, kokios biudžeto sumos kasmet įplaukia į LGVS kasą, turinčią 112 narių. 2008 metais iš ligonių kasų gauta 257 tūkst. litų, dar 10,7 tūkst. litų skyrė rėmėjai.
2006 metais, be nario mokesčio, Kauno teritorinė ir Valstybinė ligonių kasos priedo apmokėjo po 4165 litus už dalykines LGVS narių keliones.
2009 metais LGVS pajamos turėtų perpus sumažėti, nes vasario mėnesį įvykusiame suvažiavime nutarta sunkmečiu, bet tik vienų metų laikotarpiui, sumažinti organizacijos nario mokestį nuo 0,025 iki 0,0125 proc. nuo įstaigos metinės sutarties sumos su Teritorine ligonių kasa.
O kodėl ligonių kasos apskritai turėtų mokėti pinigus organizacijai, kuri neteikia jokių sveikatos paslaugų?
Prašo labdaros
Nors ligonių kasos gausiai finansuoja LGVS, šios organizacijos vadovas nepraleidžia progos paprašyti labdaros. Ir prašo ne bet ko, o vaistus ir medicinos įrangą tiekiančių įmonių, kurios ir pačios suinteresuotos kaip nors „susidraugauti" su Kauno apskrities ligoninės vyriausiuoju gydytoju. 2009 metais S.Gendvilis labdaros prašė iš UAB „Berlin Chemie Menarini Baltic", UAB „Diagnostinės sistemos", UAB „Siemens".
Prašo, nors Sveikatos apsaugos ministerija prieš keletą metų patvirtino rekomendacijas, kuriose siūlo vengti panašių neskaidrių kontaktų.
Verslas ir tarnyba
Kauno apskrities ligoninė jau daug metų nuomojasi anksčiau Kauno šilumos tinklams priklausiusias patalpas Kaune, Taikos pr. 112. Už dviejuose pastatuose nuomojamas veik 3000 kvadratinių metrų patalpas, kuriose veikia VšĮ Vertebroneurologijos skyrius, ligoninė kas mėnesį sumoka po 20 tūkst. litų, priedo nekilnojamojo turto mokestį ir visus kitus mokesčius.
Vertebroneurologijos skyriui vadovaujantis Jonas Marengolcas tame pačiame pastate, tik iš kito galo, yra įrengęs savo privačią kliniką „Medicus", teikiančią paslaugas stuburo ligomis sergantiems pacientams.
Medikų etikos sargams tikriausiai galėtų kilti klausimas, kaip valstybinės įstaigos skyriaus vadovas sugeba suderinti savo darbą su privačia veikla. „Konsultavausi tuo klausimu su teisininkais, jie pažeidimų neįžvelgia", – teigia S.Dendvilis.
Ligoninė patalpas Vertebroneurologijos skyriui nuomojasi iš privačių asmenų Ingos Senkanec ir Mindaugo Šarvos. I.Senkanec mergautinė pavardė – Marengolcaitė. Ji Vertebroneurologijos skyriaus vadovo ir privačios įmonės „Medicus" savininko J.Marengolco duktė. Galima spėti, kad tėvas J.Marengolcas ir yra tikrasis patalpų savininkas, o ne jo 30-metė duktė, neseniai baigusi studijas Medicinos universitete.
Gal kartais VšĮ vadovas J.Marengolcas susipainiojo viešuose ir privačiuose interesuose savo dukters privačias patalpas išnuomojęs skyriui, kuriam jis vadovauja?
„Aš nežinojau, kad I.Senkanec yra J.Marengolco duktė, – nelabai nustebo išgirdęs naujiena jam turėjusią būti informaciją S.Gendvilis. – Tačiau mes šias patalpas skyriui naudojame jau daug metų, skyrius išsilaiko pats. Todėl nėra svarbu, kas patalpų savininkas, juo labiau kad kaina už jas nėra didelė."
Kauno apskrites ligoninė, iki 2005 metų patalpas Vertebroneurologijos skyriui nuomojusi iš UAB „Genys", už 1 kvadratinį metrą mokėjo po 4 litus. Su I.Senkanec ir M.Šarva 2005 metais dešimčiai metų sudarytoje sutartyje jau nurodyta didesnė – 5,75 lito kaina. 2008 metų sausio 14 dieną sutartis pakeista padidinus kainą iki 7 litų už 1 kvadratinį metrą.
„Kaina pasikeitė, nes patalpų savininkai atliko remontą", – LŽ paaiškino S.Gendvilis. Sutartyje teigiama, kad kai kuriose patalpose įrengta nauja ventiliacija bei pakeistos pagrindinės šildymo magistralės. Tačiau skyriui priklausančių patalpų nė iš tolo nesulyginsi su prabanga alsuojančiomis greta esančiomis privačiomis „Medicus" patalpomis.
Šiaip ar taip faktas tas, kad per trejus metus patalpų nuoma išaugo veik dvigubai. O dėl naujų kainų tarėsi tik S.Gendvilis ir jo pavaldinys J.Marengolcas su dukra. Per metus ligoninė už patalpų nuomą sumoka 240 tūkst. litų. Tuo tarpu visas profilaktoriumo kompleksas, kuriame daugiau nei dešimt pastatų ir beveik 2 hektarų žemės sklypas, 2001 metų pabaigoje buvo privatizuotas už 600 tūkst. litų.
Pastatų Taikos pr. 112 privatizavimą lydėjo kalbos, kad tai Kauno politikų brolių Arvydo ir Ramūno Garbaravičių sugalvotas planas, kaip valstybės turtą paversti šeimos turtu. Objektą pigiai įsigijo UAB „Genys", kurioje akcijų anksčiau turėjo abu broliai, o pastatai parduoti tada, kai R.Garbaravičius buvo „Kauno energijos" valdybos pirmininkas.
Neatsispyrė pagundai
S.Gendviliui, kaip ir daugumai kitų valstybinių įstaigų vadovų, sunku atsispirti ne tik kelionėms, verslo vilionėms, bet ir automobiliams. Apskrities ligoninės vadovo silpnybė – „Toyota Avencis". Kaip teigia reklama, tai savo vairuotoją suprantantis ir tobulo vairavimo pojūtį sukuriantis automobilis, traukiantis dėmesį energija ir galia, keliantis ramų pasitikėjimą.
Naujas 70 tūkst. litų kainuojantis automobilis už ligoninės lėšas nupirktas 2008 metų rudenį, jau prasidėjus krizei.
Ko tokiu atveju verti taupymo lozungai, jei juos skelbia žmogus, švaistantis ligonių kasų lėšas savo ir kolegų pramogoms, nežinia kam reikalingos „ne pelno" organizacijos išlaikymui?
