Į Valgymo sutrikimų centrą Vilniuje per metus kreipiasi apie 800 merginų ir moterų, kenčiančių nuo valgymo bėdų. Tačiau, pasak centro psichologės Irinos Lisauskaitės, šie skaičiai neatspindi tikrosios situacijos. „Valgymo sutrikimą turintys žmonės yra linkę slėpti ir gėdytis, dėl to ligos ne visada diagnozuojamos laiku“, – sakė I.Lisauskaitė. Apie 95 proc. sergančiųjų yra merginos.
Gydytojos dietologės Aušros Jauniškytės teigimu, nutukusių žmonių vis daugėja – kas 30 metų nutukusių žmonių skaičius padvigubėja. Priežastys yra skirtingos: genai, aplinka ar žmogaus vidinės savybės. „Gana daug žmonių laikosi dietų, tokių ypač padaugėja pavasarį. Į dietologus kreipiasi nemažai lietuvių – ne tik nutukę, bet ir norintys numesti 2–3 kilogramus“, – teigė pašnekovė.
Dažniausiai dėl dietų kamuojasi jaunos moterys, kurias veikia žiniasklaida ir mados formuojamas tobulo lieso kūno kultas. Manekenės karjerą baigusi Aistė Jasaitytė pasakojo, kad dirbdama modeliu suprato, ką reiškia nevalgyti dėl keleto centimetrų. „Pati drastiškų priemonių nesiimdavau, tačiau mačiau daugybę nualintų ir kenčiančių kolegių“, – sakė 28-erių A.Jasaitytė. Ši patirtis ją paskatino padėti valgymo bėdų turinčioms merginoms.
 |
| R.Petrauskytė |
Iširusios grupės „Mango“ narė, o dabar kelionių agentūros „Mango turas“ direktorė Rima Petrauskytė irgi žino, kas yra visuomenės spaudimas atitikti idealizuojamus pramogų pasaulio standartus. Dabar moteris drąsiai dalijasi patirtimi ir prisiminimais, kokiame košmare buvo atsidūrusi, kai 1,5 metų sirgo nervine bulimija.
„Iš to savo juodžiausio laikotarpio neatsimenu nieko, išskyrus tai, kad man buvo liūdna ir negera. O tuo metu reikėjo koncertuoti, lipti į sceną. Visas emocijas malšindavau maistu. Labai jautriai į viską reagavau, laikiau savyje. Atrodė, kad nėra geresnio dalyko, nei grįžti namo ir suvalgyti daug maisto“, – pasakojo R.Petrauskytė.
Pašnekovė sutiko, kad ligą sukėlė noras atitikti žmonių sukurtus standartus, pagal kuriuos scenoje esantis žmogus negali būti liūdnas, visada turi būti linksmas ir, žinoma, gražus.
Mintis, kad problemą reikia spręsti, R.Petrauskytei atėjo naktį. „Sunku buvo sau pripažinti, kad turiu tą bėdą. Vakare atsisėdau prie interneto, susiradau Valgymo sutrikimų centro telefoną ir pirmieji žodžiai buvo: man reikia pagalbos“, – pasakojo R.Petrauskytė.
„Kol dainavau, kiekvienas kilogramas buvo tarsi peilis po širdimi. Šalia manęs gyveno toks žmogus, kuriam kiekvienas papildomas kilogramas labai badydavo akis. Ir aš labai tikėdavau jo žodžiais, kad būti lieknai – didžiausia laimė pasaulyje. Aš tuo gyvenau tarsi apsėsta“, – sakė R.Petrauskytė. „Palyginti su tais laikais, kai dainavau grupėje, šiuo metu sveriu 7 kg daugiau. Aš jaučiuosi graži. Jei vyras liepia mesti svorį, reikia mesti vyrą, o ne svorį“, – įsitikinusi R.Petrauskytė.
Gydytoja dietologė A.Jauniškytė akcentavo, kad numetęs porą kilogramų žmogus tikrai netaps laimingesnis. Be to, numetus svorį labai sudėtinga tokį jį ir išlaikyti. „Tai pavyksta padaryti nedaugeliui – 15 proc. Kiti 85 proc. žmonių vėl priauga papildomų kilogramų", – tvirtino A.Jauniškytė.
Norint išlaikyti svorį, ji patarė tinkamai maitintis ir per daug neriboti maisto. Žmogui būtini reguliarūs pusryčiai, pietūs, vakarienė. Užkandžiauti galima vaisiais, jogurtu. Pasako jos, praleisti pusryčiai ar pietūs nepadės sutaupyti kalorijų.
Modeliams siūlo gyventi sveikai
 |
| R.Mikailionytė |
Modelių agentūros „Image group“ dalininkė Renata Mikailionytė tikino niekada neverčianti modelių laikytis alinamų dietų. „Jauni žmonės dažnai kemša greitąjį maistą: traškučius, sumuštinius ir panašiai. Be to, dažnai tai daro naktį. Mes merginoms tiesiog sakome, kad greitąjį maistą turėtų pakeisti sveiku“, – pasakojo R.Mikailionytė. Vis dėlto ji pripažino, kad ant podiumo pageidaujamos tik aukštos ir liesos merginos. „Aukštoji mada ir dizainerių drabužiai reikalauja lieso kūno“, – aiškino R.Mikailionytė.
Pašnekovės tvirtinimu, dažniausiai modelių veikla susižavi paauglės. „Suaugusios moterys žino, kokios jos yra ir ko nori: jei reikia, pasitvarko. Tuo metu paauglėms atrodo, kad modelių darbas yra tobulas“, – sakė R.Mikailionytė. Anot moters, taip tikrai nėra. „Modeliu gali būti ne kiekvienas. Jei žmogus stambesnis, iš karto stambesni ir keliai, rankos. Tai netinka podiumui“, – sakė R.Mikailionytė.
Vyrai taip pat turi valgymo sutrikimų, tačiau jiems sunkiau pripažinti, kad serga vadinamąja moteriška liga, – teigė I.Lisauskaitė.Ji pabrėžė, kad gyvenimas yra daug platesnis ir siūlo daugybę kitų profesijų, gal net geresnių nei modelio. „Dažnai pas mus ateina paauglių, kurioms bandome paaiškinti, kad galbūt joms nebūtina tapti modeliu“, – aiškino R.Mikailionytė. Jos tvirtinimu, jei mergina labai domisi mada, ji gali dalyvauti mados pasaulyje iš kitų pusių, pavyzdžiui, būti fotografe, scenografe, rinkodaros specialiste, galų gale – dizainere.
Nėra tinkamos kultūros
Klaipėdos universiteto Psichologijos katedros lektorės Redos Gedutienės teigimu, Lietuvoje nėra tinkamos valgymo tradicijos ir kultūros, kuri turėtų būti puoselėjama nuo pat mažumės. „Kai kuriose šeimose valgoma skaitant laikraščius, sėdint prie kompiuterio ar televizoriaus. Toks valgymo būdas, perduodamas vaikams šeimoje, parodo, kad nėra prasmės mąstyti, ką, kur ir kaip valgai“, – pasakojo psichologė.
Jos teigimu, žmonės gali pasirengti laikytis dietų dėl to, kad supranta turintys svorio problemų. Jei asmuo, besilaikantis dietų, yra prižiūrimas specialistų, tai nesukelia itin rimtų papildomų problemų. Tačiau kitas svorio metimo atvejis, kai asmuo pradeda laikytis dietos, jausdamas išorinį spaudimą iš televizijos, žurnalų, drabužių pramonės būti gražiam, lieknam, gali sukelti psichologinių problemų.
„Jei drabužiai parduotuvėje tik mažiausio dydžio ar pardavėja mesteli kokią repliką dėl svorio – asmuo gali pajausti spaudimą net ir neturėdamas antsvorio“, – kalbėjo psichologė R.Gedutienė.
Jei laikantis dietos pasiekiamas geras rezultatas, sulaukiama aplinkinių komplimentų, asmenį gali apimti azartas ir toliau mesti svorį. Tačiau svoriui grįžtant atgal žmogus gali pasinerti ne tik į depresiją, bet ir patirti valgymo sutrikimų.
Gydymas individualus
Valgymo sutrikimų centro psichologė Irina Lisauskaitė pasakojo, kad maždaug 95 proc. sergančiųjų yra merginos. Vyrų – mažuma. „Vyrai taip pat turi valgymo sutrikimų, tačiau jiems sunkiau pripažinti, kad serga vadinamąja moteriška liga“, – teigė I.Lisauskaitė.
Pašnekovė pasakojo, kad valgymo sutrikimų centre galimi du gydymo būdai: gydytis dienos centre ir gulėti ligoninėje. „Vienam etapui galime į dieninį skyrių priimti apie 20 žmonių ir dar apie 7 paguldyti nuolatiniam gydymui“, – sakė I.Lisauskaitė.
Centre ligoniai gydomi nemokamai keliais etapais, priklausomai nuo ligos sunkumo. „Pirmasis etapas tęsiasi 6 savaites. Žmonės kartu valgo, konsultuojasi su dietologais, psichiatrais ir psichologais, taip pat dirba su kineziterapeutais. Pratiname žmones mylėti savo kūną“, – pasakojo I.Lisauskaitė.
Jos tvirtinimu, dažniausios diagnozės – nervinė anoreksija, bulimija ir persivalgymas. Visos šios ligos, anot specialistės, labai klastingos. Anoreksikės iš viso nevalgo, nes veidrodyje mato save kelis kartus storesnes, bulimikės valgo, tačiau įvairiais būdais bando atsikratyti suvalgyto maisto, o persivalgėliai neturi saiko ir taip bando numalšinti savo problemas. I.Lisauskaitės tvirtinimu, valgymo sutrikimai yra išgydomi, tačiau reikia kuo anksčiau kreiptis į specialistus.
Diena be dietų
Diena be dietų – britės Mary Evans Young idėja. 1992 m. M.E.Young, įkvėpta asmeninės patirties ir 15-metės mergaitės savižudybės dėl „negalėjimo įveikti savo storumo“, išsiuntė pranešimą spaudai „Fat Woman Bites Back“. Nuo 1992 m. Diena be dietų minima daugelyje šalių visame pasaulyje. Nuo 2002 metų Diena be dietų kasmet minima ir Lietuvoje. Valgymų sutrikimų centras Vilniuje šią dieną minės „Posh“ klube nuo 13 val.
