Pašnekovė atviravo, jog veiksmų bus ir ateity.
„Konkretesnių rezultatų tikėjausi prieš įspėjamąjį streiką, po įspėjamojo streiko, paskelbus tikrąjį streiką, pradėjus eiti tuo streiko keliu. Visą laiką atrodo, kad jau tuoj tuoj bus pradedama derėtis, viltis visą laiką yra. Darai kažkokį žingsnį ir vis tikiesi, kad ir kita pusė taip pat bandys daryti žingsnį į priekį“, – kalbėjo L.Bručkienė.
Šiuo metu sprendimai dėl pedagogų streiko reikalavimų palikti Seimui, jis turės nuspręsti, ar kitų metų biudžete atsiras lėšų.
Dėl šios priežasties streikas iki Seimo biudžeto svarstymų pereina į neaktyvią fazę.
„Ledai dėl sprendimo priėmimo dabar yra sangrūdoje. Laukiame, kol Seimas pradės aktyvius biudžeto svarstymus, iki tol streikas yra laikinai įšaldomas. Norintieji streikuoti tą daryti gali, jiems paliekama tokia galimybė. Kai prasidės biudžeto svarstymas, viskas vėl turėtų pereiti į aktyvią fazę, vėl turėtų būti nutrauktas ugdymo procesas, kad būtų parodyta švietimo bendruomenės pozicija“, – tolesnius streiko planus aiškino L.Bručkienė.
-
G.Jakštas: vertinu tai, kad streiko kelia pasirinkę mokytojai svarsto grįžti į mokyklas
-
Po 2018-ųjų mokytojų streiko – įstaigų auditas: žadėjo skambius rezultatus, bet įvyko tik maži pokyčiai
-
Mokytojų streiko stabdymas – nereglamentuota „pilkoji zona“
-
A.Navicko profsąjungai sustabdžius streiką, pedagogai grįžo į mokyklas
Nori ilgalaikių planų
Streiko metu pedagogų keliami reikalavimai griežti, tačiau neįkalti į akmenį.
„Reikalavimai keičiasi, buvo pateikti kompromisiniai variantai. Nėra taip, kad mes stovėjome ir sakėme, kad turi būti tik šitaip ir niekaip kitaip. Keitėsi ir datos, ir skaičiai“, – teigė L.Bručkienė.
Vienas iš reikalavimų – mokinių skaičiaus klasėse mažinimas.
Pasak pašnekovės, niekas neprašo per metus ar dvejus šios problemos išspręsti.
„Norime, kad planas būtų numatytas bent jau penkeriems metams į priekį, kaip būtų galima spręsti tas kylančias problemas. Tai yra labai racionalių, logiškų ir nuoseklių žingsnių prašoma, o ne čia ir dabar kažko“, – pedagogų streiko reikalavimus aiškino pašnekovė.
Ji teigė, kad būtent ilgalaikiškumo pasigendama su švietimu susijusių valdininkų priimamuose sprendimuose.
„Jaučiasi, kad jie ateina ketveriems metams ir paskui pradeda galvoti apie kitus rinkimus – laimės ar nelaimės. Čia tas ydingas ketverių metų mąstymas, kai tu nemąstai apie Lietuvos perspektyvą ir ateitį, galvoji tik apie savo politinės partijos galimybes laimėti arba nelaimėti kitus rinkimus. Dėl to, man atrodo, susidaro tokios situacijos“, – mintis dėstė pedagogė.
Pasak L.Bručkienės, trūksta toliaregiško, strateginio mąstymo ir atsakomybės už Lietuvos švietimo ateitį prisiėmimo.
Didelė problema yra ir nenoras vykdyti pažadus.
Valstybė įsipareigojo iki 2024 metų mokytojų algas pakelti tiek, jog šios siektų 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio.
Tiesa, to padaryti nuo sausio 1 dienos nepavyks, tačiau žadama, jog žodžiai kūnu taps kitų metų rugsėjį.
Patys mokytojai tuo abejoja, mat iki pat šiol rimtesnių priemonių tam tikslui pasiekti nebuvo imtasi, nors algos ir buvo keliamos, jas stipriai paveikė infliacija.
„Čiagi jų buvo, ne mūsų reikalavimas tas 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio, tačiau jie gi jo nepasieks. Jie tiesiog sumanipuliuos statistika. Buvo pasižadėta, pasirašytas partijų susitarimas, o jo vykdyti niekas nė negalvoja. Valstybė pažada, paskui galvoja, kad pavyks pameluoti ir netesėti pažadų. Tai švietimo bendruomenę irgi pykdo, kaip gali pasitikėti valstybe ir Vyriausybe“, – retoriškai svarstė L.Bručkienė.
Sąmoningumo ir supratimo daug
Klaipėdos Vydūno gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja pasidžiaugė, jog palaikymo pedagogai sulaukia ne tik vieni iš kitų, tačiau ir iš mokinių bei jų tėvų, kitų švietimo bendruomenės narių.
„Mano auklėtiniai – tai turbūt didžioji dauguma mažiausiai po 100 kilometrų nuėjo. Jie žygiavo ne vieną dieną, ir pirmą, ir paskutinę dieną, savaitgaliais, per Mokytojų dieną. Jie buvo ypač arti šito judesio, jų tėveliai taip pat“, – apie kartu su mokytojais iš Klaipėdos į Vilnių ėjusius mokinius kalbėjo L.Bručkienė.
L.Bručkienė pridūrė, jog supratimo apie sistemines problemas švietimo bendruomenėje daug.
„Aš manyčiau, kad yra labai daug sąmoningumo ir supratimo, kad čia mes kalbame ne apie vienerių ar dvejų metų algas ir kitus sprendimus. Mes kalbame apie mokytojo situaciją ir jo orumą, požiūrį į šią profesiją, švietimo ateities perspektyvas, daugybę dalykų“, – pasidžiaugė pašnekovė.
