Pasak jo, jei į Lietuvą bus perkeliamos panašios pabėgėlių šeimos, kaip kitą savaitę planuojama priimti keturių asmenų irakiečių šeimą, jos neturės galimybių per pusmetį susirasti darbo ir išsilaikyti bent jau Lietuvos didmiesčiuose.
„Mes siūlėme, kad net jei ir jau sumažinta suma bendrai, kad bent metus ji išliktų stabili. Po pusės metų ši šeima gali jau patekti į skurdo riziką“, – BNS antradienį sakė L.Kukuraitis.
Pabėgėlių integracija besirūpinanti „Caritas“, kaip ir Raudonasis kryžius, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) pateikė savo poziciją dėl mažinamų išmokų, tačiau į ją nebuvo atsižvelgta.
Jis kritikavo Vyriausybės ir Prezidentūros poziciją, jog pabėgėlių „į rankas“ gaunamos sumos siektų lietuviams mokamų pašalpų lygį, didesnę dalį lėšų nukreipiant įvairioms paslaugoms pabėgėliams: konsultacijoms, kalbos mokymui. Anot jo, šeimos susidurs su sunkumais tiek mokant už būsto nuomą, tiek komunalines paslaugas, tiek užtikrinant buitį, perkant maistą.
L.Kukuraitis atkreipė dėmesį, jog „Caritas“ pusmetį globoja tris krikščionių šeimas iš Irako – visi darbingo amžiaus irakiečiai registravęsi darbo biržoje, bet tik vienas iš penkiolikos asmenų yra įsidarbinęs, ir jis įdarbintas būtent Vilniaus arkivyskupijos nunciatūroje. Visos trys šeimos jau nuomojasi butus pačios, už pabėgėlių integracijai skirtas lėšas.
Didžiausia kliūtis pabėgėliams įsidarbinti, anot jo, yra kalbos barjeras, taip pat pabėgėliams kol kas siūlomi tik minimaliai apmokami darbai, o už minimalų užmokestį vienas dirbantis asmuo šeimos Vilniuje esą niekaip negali išlaikyti.
„Labai tikėtina, kad (šeimose) tik vienas žmogus dirbs, nes moterys kultūriškai yra mažai dirbančios“, – pabrėžė Vilniaus „Carito“ direktorius – Jei atsivešime tas sunkesnes, rizikos grupes, žmonės pateks į skurdą, nes jie nesiintegruos taip greitai, neišmoks kalbos (...).
Jei atvažiuos, kaip rašoma, jauni stiprūs vyrai – taip, per pusmetį jiems pavyktų surasti darbus. Bet jei atvažiuos šeimos, ypač jei viena motina su vaikais, jei atsiras ir pensininkų, neįgaliųjų, apie darbinę integraciją ar apie tokią, kad jie patys išsilaikytų, negalime kalbėti“.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nuo gruodžio sumažino vienkartinę pašalpą pabėgėlių įsikūrimui savivaldybėje nuo dabar skiriamų 456 eurų iki 204 eurų, atitinkamai sumažintos pašalpos vaikui ir šeimai.
Šiuo metu skiriamos kasmėnesinės išmokos – 204 eurai vienam, 306 eurai dviems ir 408 eurai trims asmenims.
Šiuo metu skiriamos kasmėnesinės išmokos – 204 eurai vienam, 306 eurai dviems ir 408 eurai trims asmenims – praėjus pusmečiui po integracijos savivaldybėse atitinkamai mažės iki 102, 204 ir 306 eurų. Jei asmenų šeimoje daugiau nei trys, už kiekvieną papildomą šeimos narį iki šiol buvo papildomai skiriamas 51 euras. Ši suma po 6 mėnesių gyvenimo savivaldybėje taip pat sumažėja pusiau – iki 26 eurų. Taip pat įvestos išmokų „lubos“ – nepaisant to, kiek bus šeimos narių, kasdienėms reikmėms viena šeima galės gauti ne daugiau nei 510 eurų.
Taip pat integracijos laikas kai kurioms rizikos grupėms nebegalės būti pratęstas iki 5 metų, kaip anksčiau – išmokos integracijai bus mokamos tik metus.
Vidaus reikalų viceministras Elvinas Jankevičius antradienį žurnalistams sakė, kad išmokos sumažintos siekiant, jog pabėgėliai greičiau susirastų darbą ir „nebūtų mums našta“.
