„Atsiprašymas nėra blogas įprotis. Tai visada padeda, ir tikiu, kad taip pat padeda tarp šalių“, – leidiniui „European Voice“ sakė ministras. Jis teigė, kad atsiprašymo žodžiai buvo spontaniški.
„Svarbiausias dalykas, kad turime kurti strateginę partnerystę. Nuolat turime tai daryti vardan mūsų šalių, ne tik Lietuvos, bet ir Lenkijos, su visa pagarba jos dydžiui – (ji) dešimt kart didesnė“, – teigė ministras.
Svarbiausias dalykas, kad turime kurti strateginę partnerystę.
Vasario mėnesį su vizitu Lenkijoje viešėjęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius interviu Lenkijos spaudai atsiprašė dėl 2010 metų balsavimo Seime, kai buvo atmestas siūlymas vardus ir pavardes dokumentuose leisti rašyti lenkiškais, o ne vien lietuviškais rašmenimis. Balsavimas sutapo su tuometinio prezidento Lecho Kaczynskio (Lecho Kačynskio) vizitu Vilniuje.
Šį ministro atsiprašymą sukritikavo prezidentė Dalia Grybauskaitė ir premjeras Algirdas Butkevičius.
Dabartinė Lietuvos Vyriausybė savo programoje įsipareigojo „išspręsti vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose bei gatvių ir vietovių pavadinimų rašymo klausimus, atsižvelgdama į Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją“.
Tačiau teisės aktai nesvarstyti iki šiol, o trečiadienį Ministrų kabinetas nusprendė kreiptis į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją, kad ji pateiktų savo išvadą dėl galimybės įteisinti originalią nelietuviškų pavardžių rašybą dokumentuose.
