2018 10 08

Linas Linkevičius: Lietuva netoleruos bandymų perrašyti istoriją

Lietuva netoleruos bandymų perrašyti istoriją ir aukas sukeisti vietomis su budeliu, sako užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Adolfo Ramanausko-Vanago valstybinių laidotuvių ceremonija
Adolfo Ramanausko-Vanago valstybinių laidotuvių ceremonija / Josvydo Elinsko / 15min nuotr.

„Oficiali Rusijos ministerijos atstovė paskelbė savo vertinimą, tai žinia pasauliui, mes įsitikinę, kad negalime to ignoruoti. Tai mūsų nacionalinis didvyris, žmogus, kuris simbolizuoja mūsų pasipriešinimo kovą, ir be jokių argumentų, pagrindo svaidytis kaltinimais jo atžvilgiu yra nepriimtina“, – BNS pirmadienį telefonu iš Jerevano sakė L.Linkevičius.

Taip jis BNS aiškino sprendimą įteikti Rusijai notą dėl šios atstovų pasisakymų apie Lietuvos partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą.

Anot ministro, „neišvengiama buvo išreikšti protestą Rusijos pusei ir kartu paskelbti žinią, kad tai netoleruotina A.Ramanausko-Vanago atžvilgiu, ir to mes netoleruosime ir ateityje“.

„Pastangos perrašyti istoriją ir sukeisti vietomis auką su budeliu šių dienų įvykiuose tampa kaip ir įprastu reiškiniu, bet jei kam nors atrodo, kad tai įprasta, iš mūsų pusės tai nebus toleruojama“, – reziumavo ministras.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija pirmadienį pranešė, kad iškviestam Rusijos ambasadoriui Aleksandrui Udalcovui viceministras Albinas Zananavičius „išreiškė griežtą protestą dėl Rusijos užsienio reikalų ministerijos viešai paskelbto ir tikrovės neatitinkančio pareiškimo“ apie Lietuvos partizanų vadą A.Ramanauską-Vanagą jo laidotuvių išvakarėse.

Pasak ministerijos pranešimo, per susitikimą Rusija paraginta susilaikyti nuo nepagrįstų teiginių viešinimo ir „bandymų perrašinėti istoriją, remiantis okupacinės sovietinės valdžios represinių struktūrų sufabrikuotais kaltinimais“.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova praėjusį ketvirtadienį Lietuvos valdžios sprendimą surengti A.Ramanausko-Vanago valstybines laidotuves pavadino ypatingai cinišku. Ji pareiškė, neva jis atsakingas „už daugybę civilių aukų“, ir išsakė nepasitenkinimą, kad jis laidojamas netoli nuo sovietų karių.

Lietuvos vadovai tvirtino, kad Rusijos valdžios reiškiama neapykanta tik patvirtino A.Ramanausko-Vanago reikšmę ir nuopelnus Lietuvos laisvei.

Pokario metais A.Ramanauskas-Vanagas vadovavo Dzūkijos partizanams, 1949 metais su kitais partizanų vadais jis pasirašė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaraciją. Tais pačiais metais jis buvo paskirtas Lietuvos ginkluotųjų pajėgų vadu.

Po kelerių slapstymosi metų A.Ramanauskas-Vanagas suimtas 1956 metais, sovietų žiauriai kankintas, o kitais metais jam įvykdyta mirties bausmė.

Partizaninis karas Baltijos šalyse prasidėjo, kai 1944 metų vasarą sovietų kariuomenė, išstūmusi nacių okupantus, antrą kartą okupavo Baltijos šalis. Tuomet iškart prasidėjo sovietų represijos, teroras, mobilizacija į sovietų kariuomenę.

Ginkluota kova tęsėsi iki 1953 metų. Lietuva partizanų tikslą pasiekė ir nepriklausomą valstybę atkūrė 1990 metais.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis