Ministras sakė, kad Lietuvos ambasadoriaus tarp karinio parado stebėtojų nebus todėl, kad 1945-ųjų gegužės 9-oji neatnešė laisvės Lietuvai, be to, šiame renginyje, pasak ministro, Maskva švęs Krymo aneksiją.
„Aš nedramatizuočiau ir nesureikšminčiau šio epizodo. Mūsų ambasadorius dės gėles kapinėse ir dalyvaus visur, išskyrus karinį paradą. Mes nenorime dalyvauti renginyje, kuris bus ne tik ir galbūt ne tiek švęsti pergalę kare prieš nacius, kiek švęsti Krymo aneksiją“, – BNS pirmadienį sakė ministras.
Aš nedramatizuočiau ir nesureikšminčiau šio epizodo. Mūsų ambasadorius dės gėles kapinėse ir dalyvaus visur, išskyrus karinį paradą, – L.Linkevičius.
„Taip, šiek tiek pozicijos išsiskyrė. Turime savo poziciją, kurią, tikiuosi, kiti supranta, kaip ir mes suprantame kitų pozicijas“, – sakė ministras.
L.Linkevičius tvirtino, kad siekiant bendros pozicijos dėl dalyvavimo parade su partneriais ES „bandymų tartis buvo“, bet tapo akivaizdu, kad vieningos pozicijos pasiekti nepavyks.
„Lietuvai ši pergalė neatnešė išlaisvinimo, o nulėmė 200 tūkst. žmonių tremtį į Sibirą. Mes nemanome, kad turime be jokių išlygų priimti šitą datą kaip vienareikšmišką pergalę. Tai, kas atėjo po tos pergalės, ne visiems reiškė išlaisvinimą“, – pridūrė ministras.
L.Linkevičiaus teigimu, fašizmo ideologijos pasmerkimas yra būtinas ir svarbus, bet Rusijai nėra pagrindo priskirti „kovos prieš fašizmą monopolistinio vaidmens“, nes pačioje „Rusijoje vyksta įvairūs sambūriai, kur radikalios ir fašistinės grupuotės randa prieglobstį“.
Delegavo ambasadorius
Dėl Rusijos veiksmų Ukrainoje į Maskvą vykti atsisakė daugumos Vakarų valstybių vadovai, tačiau jie į minėjimą delegavo žemesnio rango pareigūnus, daugiausia – ambasadorius. Latvija ir Estija patvirtino, kad gegužės 9 dieną jų valstybėms Maskvoje atstovaus ambasadoriai.
Du diplomatai iš skirtingų institucijų BNS sakė, kad Lietuva bus vienintelė ES valstybė, kuri nusprendė neatsiųsti net ambasadoriaus. Jungtinėms Valstijoms Maskvoje atstovaus ambasadorius Johnas Tefftas.
K.Girnius: „žingsnis – ne itin protingas“
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Kęstutis Girnius sprendimą Lietuvai vienintelei nesiųsti ambasadoriaus pavadino „ne itin protingu žingsniu“, nes, pasak jo, šalis taip parodo, kad „nėra itin linkusi paisyti kitų ES šalių nuomonės“.
„Lietuva pasirodo kaip sunkiai sukalbama ir neinanti į kompromisus šalis, tačiau pati visą laiką reikalaujanti, kad visi pritartų jos nuomonei. Pasidaro labai sunku reikalauti solidarumo ir pozicijų derinimo, kai pati Lietuva nerodo nei solidarumo, nei derinimo“, – BNS pirmadienį sakė K.Girnius.
A.Merkel atvyks po parado
Pergalės prieš nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare 70-ųjų metinių minėjime Maskvoje planavo dalyvauti Graikijos premjeras Aleksis Cipras, taip pat Kinijos, Šiaurės Korėjos, Indijos, Pietų Afrikos Respublikos, Mongolijos, Kubos bei Vietnamo lyderiai.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel pažadėjo Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui atvykti į Maskvą gegužės 10 dieną.
Ištrėmė 275 tūkst. gyventojų
Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, Lietuvoje iki 1953 metų dar vyko aktyvus partizaninis pasipriešinimas, vadinamas „karu po karo“, jo metu žuvo per 20 tūkst. rezistentų, jų šeimų narių ir rėmėjų. Per sovietų okupaciją į lagerius ir tremtį išvežta 275 tūkst. Lietuvos gyventojų.
Baltijos šalių nuomonės dėl dalyvavimo gegužės 9-osios renginiuose išsiskirdavo ir per ankstesnius jubiliejinius minėjimus. Lietuvos vadovai į Maskvą nevyko nei 2005, nei 2010 metais. 2005 metais karinį paradą stebėjo Latvijos prezidentė, 2010 metais – Latvijos ir Estijos prezidentai.
