Sprendimas buvo atmestas paskutinio buvusio Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio vizito metu Lietuvoje 2010-ųjų balandį. Dar po kelių dienų prezidentas žuvo lėktuvo katastrofoje skrisdamas į Smolenską.
L.Linkevičius, duodamas interviu, atsiprašė už savo kolegų sprendimą 2010 metais.
Į klausimą, kodėl tuomet kairieji, socialdemokratai ir kitos dabar valdančiąją daugumą sudarančios partijos neparėmė kompromisinio pavardžių rašymo projekto, jis atsakė: „Tai didelė gėda“.
„Prezidentas L.Kaczynskis buvo didelis Lietuvos draugas. Kad tai nutiko jo vizito metu, labai nemalonu. Tuomet nebuvau Seimo narys, bet norėčiau už tai atsiprašyti. Anas balsavimas parodė, koks tai sudėtingas dalykas. Reikia kalbėtis, reikia pasitikėjimo. Tai skaudi pamoka. Dabartinė valdžia nori pokyčių dėl tautinių mažumų, bet nesame tikri, ar tai vyks sėkmingai. Todėl turime padėti vieni kitiems, nes tai mūsų visų bendras tikslas. Visos Vyriausybės vardu sakau, kad tikrai norime šių pokyčių“, – lenkų dienraščiui sakė L.Linkevičius.
2010-ųjų balandį Seimas nepritarė Vyriausybės siūlomam projektui, pagal kurį nuo 2011 metų asmens dokumentuose pavardės galėjo būti nebelietuvinamos ir rašomos nelietuviškais rašmenimis.
Atnaujinta 17.44 val. L.Linkevičius pareiškė, kad dvišalis dialogas grąžinamas „ant normalių bėgių“.
„Buvo tikslas grąžinti ant normalių bėgių mūsų dialogą. Per ilgai buvo nesusikalbama ir, tiesiai sakant, per ilgai buvo nesikalbama“, – BNS sakė L.Linkevičius po susitikimo su Lenkijos kolega Radoslawu Sikorskiu.
Pasak L.Linkevičiaus, susitikime buvo aptarta Europos Sąjungos (ES) darbotvarkė ir dvišaliai klausimai, įskaitant tautinių mažumų padėtį.
BNS paklaustas, ar žadėjo Lenkijos kolegai, kad Lietuva priims sprendimus dėl Lietuvos lenkų keliamų klausimų – asmenvardžių, vietovardžių rašybos ir švietimo – L.Linkevičius teigė informavęs apie Vyriausybėje sudarytą darbo grupę, kuri turi pateikti atitinkamas įstatymų pataisas.
„Informavau, kad sukūrėme Vyriausybėje darbo grupę, kurioje aukšto lygio pareigūnai iš Kultūros, Teisingumo, Švietimo, Užsienio reikalų ministerijų turi pateikti reikiamų įstatymų pakeitimų projektus, kuriais atsakytumėme į tuos klausimus“, – sakė L.Linkevičius.
„Tai nebus labai greitai, bet tikrai neturi būti ir labai ilgai. Tai turi būti artimiausias įmanomas laikas“, – kalbėjo ministras.
Pasak L.Linkevičiaus, R.Sikorskis aiškiai deklaravo, kad tai yra Lietuvos vidaus reikalas, o Lietuvos lenkai turi būti lojalūs Lietuvai.
„Ministras pasakė, kad tai mūsų vidaus reikalas ir jis tikisi, kad Lietuva padarys, kas priklauso, rūpinantis Lietuvos piliečiais. Aš irgi pasakiau, kad Lietuvos piliečiai visi svarbūs – ir lietuviai, ir lenkai, ir rusai. Lenkijos ministras pabrėžė, kad lenkų tautinės mažumos atstovai, Lietuvos piliečiai turi būti lojalūs valstybei, kuriai gyvena. Tai pareiškimas, vertas pagarbos“, – BNS kalbėjo Lietuvos užsienio reikalų ministras.
L.Linkevičius sakė susitikime taip pat išsakęs ir Lenkijos lietuvių susirūpinimą dėl, jų teigimu, nepakankamo švietimo finansavimo, dėl kurio uždaromos lietuviškos mokyklos ir trūksta lietuviškų vadovėlių.
Šiuos klausimus ketvirtadienio vakarą ministras aptars susitikęs su Lenkijos lietuviais Seinuose.
Lietuvos ministras teigė pakvietęs R.Sikorskį atvykti į Lietuvą jam patogiu metu ir „jis šį kvietimą priėmė“.
