Ministras ketvirtadienį per susitikimą su Darbo partijos frakcija Seime pateikė informaciją, kokių priemonių Lietuva imasi, kad iš emigrantų šeimų paimti lietuviai vaikai būtų grąžinti į Lietuvą ir čia juos galėtų auginti seneliai, artimieji.
L.Linkevičius pabrėžė, kad vienintelis kelias sprendžiant vaikų globos klausimus – teisinis. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad bet kokie savavališki veiksmai, pažeidžiantys Norvegijos įstatymus, pavyzdžiui, bandymas vaikus pagrobti iš paskirtų globėjų, tik pablogins situaciją.
„Pati Norvegija turėtų tai paskelbti, bet mes girdėjome, kad yra tokia galimybė (Norvegijai dar šiemet prisijungti prie konvencijos), ir tai labai sveikintina, nes ši konvencija padėtų efektyviau bendrauti. Tas dialogas padidintų pasitikėjimą, suteiktų daugiau informacijos piliečiams, būtų mažiau problemų“, – po susitikimo frakcijoje žurnalistams sakė L.Linkevičius.
Pasak jo, Norvegijai pasirašius ir ratifikavus minėtą konvenciją ši, spręsdama vaikų globos klausimus, globėjų pirmiausiai turėtų ieškoti tarp vaiko artimiausių giminių.
Problema – hiperbolizuota?
Vis dėlto ministras atkreipė dėmesį, kad iš emigrantų šeimų paimamų vaikų problema, nors kiekvienas atvejis skaudus, yra hiperbolizuota. Pasak jo, iš lietuvių šeimų Norvegijoje paimta statistiškai nedaug vaikų, palyginti su kitų tautybių šeimomis. Tuo metu pačioje Lietuvoje iš tėvų vaikų paimama šešis kartus daugiau.
Turime Norvegijos tarnybų informaciją, kad iki 2012 metų iš viso yra paimta 11 vaikų (iš lietuvių šeimų), tai yra labai nedaug, palyginti su kitų tautybių šeimomis, tai nėra vyraujantys faktai, – L.Linkevičius.
„Turime Norvegijos tarnybų informaciją, kad iki 2012 metų iš viso yra paimta 11 vaikų (iš lietuvių šeimų), tai yra labai nedaug, palyginti su kitų tautybių šeimomis, tai nėra vyraujantys faktai. Kiekviena drama yra drama, kiekvieną bylą teismai žiūri, mes stengiamės patarti, surasti advokatą, ir tą darysime. Tai, kad per trejetą metų, kalbant apie šį laikotarpį, iš 13 atvejų, kur ambasada buvo informuota, dešimt baigėsi palankiai tėvų atžvilgiu, aš manau, kad tai yra geras kelias, ir vienintelis kelias yra teisinis, ne koks kitoks“, – pabrėžė L.Linkevičius.
Kalbėdamas apie vaikų teises, ministras ragino susirūpinti ir Lietuvoje gyvenančių vaikų padėtimi – čia vaikų iš šeimų paimama gerokai daugiau.
„Norvegija yra du kartus didesnė už Lietuvą, o vaikų pas mus atiduota globai šešis kartus daugiau negu Norvegijoje, dar žinant, kad standartai pas mus toli gražu ne tokie, kaip pas juos, tai mes turėtumėme rūpintis Lietuvoje gyvenančių vaikų teisėmis labiau“, – atkreipė dėmesį ministras.
Gyvena per 5 tūkst. vaikų
L.Linkevičiaus duomenimis, Norvegijoje atvykę su tėvais gyvena per 5 tūkst. lietuvių vaikų, dar apie 2 tūkst. yra gimę Norvegijoje.
Norvegija nebendradarbiauja su Lietuva sprendžiant vaikų teisių apsaugos klausimus, nes nėra prisijungusi prie 1996 metų spalio 19 dienos Hagos konvencijos. Tikimasi, kad Norvegijos prisijungimas prie šios konvencijos padės išspręsti kylančius ginčus tarp šalių.
Emigrantų šeimų padėtimi Norvegijoje susirūpinta po kelių žiniasklaidoje praneštų atvejų, esą Norvegijos vaiko teisių apsaugos tarnyba „Barnevernet“ be pagrindo atima vaikus iš šeimų.
