Vidaus reikalų ministerijos kancleris Algirdas Stončaitis tikino, kad ši Vyriausybė kovą su prekyba žmonėmis laiko vienu iš pagrindinių prioritetų ir skiria tam labai daug dėmesio. Esą pagaliau pasiekta, kad prekybą žmonėmis visos grandys – policija, prokurorai ir teismai – sugeba atpažinti, ištirti ir nuteisti kaltininkus.
Taip pat, pasak jo, tik pastaraisiais metais Vidaus reikalų ministerijoje sukurta Kovos su prekyba žmonėmis koordinavimo grupė. Tokia grupė, pasak kanclerio, turėtų dirbti ir Seime.
Vis dėlto A.Stončaičiui teko pripažinti, kad ikiteisminių tyrimų dėl prekybos žmonėmis Lietuvoje palyginti su galimų aukų skaičiumi vyksta labai nedaug.
Pernai dėl prekybos žmonėmis Lietuvoje buvo pradėti 29 ikiteisminiai tyrimai.
Pagal jo pateiktą statistiką, pernai tokių tyrimų tebuvo 29. Daugiausia bylų susijusios su prekyba žmonėmis, kurie išvežami vykdyti nusikaltimus (13) ar dirbti vergiškomis sąlygomis (11). Ir aukomis pastaruoju metu dažniausiai tampa vyrai. Tuo tarpu visuomenėje, anot A.Stončaičio, dar vis gajus mitas, kad dažniausiai nukenčia prostitucijai išvežamos moterys.
Jis džiaugėsi, kad kovoje su prekyba žmonėmis labai padeda Šv. Mortos grupė ir lietuvių bendruomenės užsienyje, tačiau pastarosios sako pasigendančios ir elementaraus Lietuvos diplomatų įsitraukimo gelbėjant aukas.
Šv.Mortos gupės koordinatorius Lietuvoje Algirdas Toliatas tikino, kad būtent siekis padėti aukai turėtų vienyti tiek valstybės tarnyboje, tiek bendruomenėse, tiek bažnyčiose dirbančius žmones.
Ruošiasi gėdinti premjerą
Tuo tarpu Seimo narys konservatorius Žygimantas Pavilionis pasipiktino, kad Vidaus reikalų ministerijos kalbos apie prekybą žmonėmis kaip prioritetą lieka tik tuščiais žodžiais.
Pasak jo, iki šiol nėra paskirtas net policijos atašė Lietuvos ambasadoje Jungtinėje Karalystėje, kuris galėtų būti tiesiogiai atsakingas už problemos sprendimą ir pagalbą į bėdą užsienyje patekusiems lietuviams.
„Etatas kainuotų 80-100 tūkst. eurų per metus, o efektyvumas jo būtų milžiniškas, kiek žmonių būtų galima ištraukti iš vergovės“, – kalbėjo Ž.Pavilionis, žadėdamas teikti siūlymą numatyti šiai sričiai pinigų jau kitų metų biudžete.
„Žinau, kad tokio siūlymo nepriims, tačiau premjerą sugėdintume“, – sakė jis.
Policijos generalinis komisaras L.Pernavas pritarė, kad tokie pareigūnai būtų labai naudingi ne tik Jungtinėje Karalystėje, bet ir Airijoje, ir Ispanijoje, kur po Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos gali persikraustyti daugelis nusikaltėlių.
Norėjo policininkus siųsti į Piterborą
Anot jo, policija turėtų ir žmonių, pasirengusių dirbti užsienyje. Jau dabar keturis policijos pareigūnus L.Pernavas norėjo išsiųsti po mėnesį padirbėti Jungtinėje Karalystėje, Piterbore, kur, kaip įtariama, prekyba žmonėmis verčiasi net šešiolika nusikalstamų grupuočių.
Deja, L.Pernavas pripažino, kad kol kas iniciatyva stringa dėl Jungtinės Karalystės pareigūnų kaltės, o komandiruotės laikas jau sutrumpintas nuo 4 mėnesių iki 3 savaičių. Pastaruoju metu į lietuvių laiškus nebereaguojama.
Šiai išvykai policija pinigų būtų radusi iš vidinių resursų. Tačiau jų pakanka tikrai ne viskam.
Kai per savaitę vieną ar du vaikus išprievartaus, tada mes susirinksime į vieną ar kitą komitetą, o aš išgirsiu tradicinius žodžius: „Kaip tu jautiesi ir kada ruošiesi atsistatydinti?“, – teigė L.Pernavas.
L.Pernavas skundėsi, kad policija šiuo metu gyvena iš mažesnio biudžeto nei 2008-aisiais.
„Jeigu mes kalbame, kad prekyba žmonėmis yra prioritetinė problema, tai, faktas, turime skirti ir resursus. Jeigu resursų nėra, tai mes ką galime padaryti? Galime sakyti: štai problema, bet mes neturime resursų.
Gal čia problema yra dešimtoj, penkioliktoj vietoj ir, jei liks laiko, tai padarykite? Kas pas mus vyksta? (...) Mes švaistomės įstatymų priėmimu. Kodėl? Naujausias pavyzdys, nors galime kalbėti apie visą laikotarpį, daugelį kadencijų – įstatymas, kad girtas virš 1,5 promilės, kuris vairuoja, užsitraukia baudžiamąją atsakomybę. Klausimas, kokia iš to nauda? Nenoriu sakyti, kad jis geras ar blogas, bet šiemet jau tas sprendimas mums kainavo apie 2 mln. eurų. Viena byla apie 500 eurų, dauginam iš 4 tūkst. bylų – 2 mln. eurų. O kiek yra tam dalykui skirta? Nulis“, – kalbėjo L.Pernavas.
Anot jo, panašiai traktuojami ir prekybos žmonėmis nusikaltimai, dėl kurių dažniausiai niekas neateina pasiskųsti ir policijos pareigūnai turi patys turi stengtis, kad nusikaltimus atpažintų, rastų aukas, jas įkalbėtų duoti parodymus ir galiausiai sėkmingai ištirtų bylas.
„Tam neužtenka lėšų. Objektyviai“, – pripažino jis.
Naujas skaudulys – vaikų pornografijos bumas
Pasak jo, neabejotina, kad, norint pasiekti geresnių rezultatų, reikia skirti tam pinigų.
„Jei namuose aš noriu ištapetuoti kambarį, tai ką aš padarau? Atsidarau piniginę ir pasižiūriu, ar aš turiu 100 eurų tapetams nusipirkti. Jeigu neturiu, ką mes darome? Turbūt nedarome nieko, nes kiekvienas protingas žmogus taip elgiasi“, – teigė L.Pernavas.
Generalinis policijos komisaras akcentavo, kad prekybos žmonėmis bylas tirti sunku, nes dažnai pačios aukos dėl menko išsilavinimo, prastų socialinių įgūdžių, priklausomybių, raidos sutrikimų nesuvokia, kad yra aukos, ir nenori liudyti.
Pasak jo, prekybos žmonėmis aukos pastaruoju metu dažniausiai būna engiamos tik psichologiškai, o pradėjusios skųstis dažniausiai paleidžiamos, o ne sumušamos ar nužudomos, nes nusikaltėliams lengviau rasti naują auką nei griebtis sunkaus nusikaltimo.
Jis pripažino, kad prostitucija pastaruoju metu tampa retesniu prekybos žmonėmis tikslu nei siekis priversti daryti nusikaltimus ar dirbti.
Kita vertus, policijos generalinis komisaras tikina, kad artimiausiu metu didžiule bėda gali tapti prekyba vaikais ir vaikų išnaudojimas pornografijai.
„Tokių bylų mes beveik neturime, tačiau matome vykdydami kriminalinę žvalgybą, vykdydami kitus tyrimo veiksmus, kad yra didžiulis Lietuvoje susidomėjimas vaikų pornografine medžiaga. Tai yra labai didžiulė problema. Manau, kad netrukus galėsime pateikti ir konkrečią informaciją, konkrečias bylas – aš kalbu ne apie vieną, ne apie dvi, ne apie dešimt. Tai yra iš tikrųjų didžiulė problema.
Kaip mes galime tai identifikuoti? Pavyzdžiui, norvegai įsteigė centrą problemos monitoringui. Lietuvoje tai kainuotų preliminariai 1–2 mln. eurų ir mes galėtume identifikuoti tuos asmenis. Ar yra prioritetas? Ne.
O kada bus prioritetas? Kai per savaitę vieną ar du vaikus išprievartaus, tada mes susirinksime į vieną ar kitą komitetą, o aš išgirsiu tradicinius žodžius: „Kaip tu jautiesi ir kada ruošiesi atsistatydinti?“ Bet, palaukit, čia ne sprendimas“, – dėstė L.Pernavas.
L.Pernavo teigimu, valstybė turi apsispręsti, kad kova su prekyba žmonėmis yra svarbi problema, skirti pinigų kovai su ja tiek, kad visuomenė žinotų, koks tai nusikaltimas, kad kiekvienas policininkas gebėtų atpažinti galimą auką, kad būtų kam vykdyti tarptautinius tyrimus, o aukos nebūtų paliekamos vienos su savo problemomis ne tik, kol vyksta teisiniai procesai, bet ir teismams pasibaigus.
