Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis sutiko: elgesys socialiniuose tinkluose tampa panašus į linčo teismus: asmenys įžeidinėjami, jiems grasinama, talpinami šlykštūs komentarai, dedamos asmenų (nepilnamečių) nuotraukos, adresai, jų giminystės ryšiai.
„Tokia psichozė yra tikrai ne pirma ir ne paskutinė. Prie dar didesnės sklaidos prisideda ir socialiniai tinklai. Ne paskutinį vaidmenį vaidina ir žiniasklaida“, – sakė R.Matonis.
Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Komunikacijos grupės specialistė Daiva Klimavičienė užtikrino, kad smurto ir neapykantos kurstymas yra nepateisinamas: „Paskirti pareigūnai stebi viešąją erdvę – straipsnius bei komentarus, socialinius tinklus. Visa surinkta informacija pateikiama ikiteisminį tyrimą vykdantiems Tauragės apskrities VPK pareigūnams.“
Tokia psichozė yra tikrai ne pirma ir ne paskutinė.
D.Klimavičienė akcentavo, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas yra numatytas Baudžiamajame kodekse, už tai gresia atsakomybė.
„Tikimės, kad šiandienis Jurbarko rajono policijos komisariato viršininko Aivaro Dumčiaus, savivaldybės mero Skirmanto Mockevičiaus, Seimo nario Ričardo Juškos ir kitų atsakingų institucijų atstovų susitikimas su rajono žiniasklaida nuramins Jurbarko rajono bendruomenę – policija visada yra pasirengusi reaguoti į bet kokį pranešimą, kad užtikrintų viešąją tvarką ir gyventojų saugumą“, – teigė D.Klimavičienė.
Septyniolikmetės sumušimu ir ketinimu išžaginti įtariamo paauglio tėvai dėl socialiniuose tinkluose plintančios agresijos į policijos pareigūnus nesikreipė.
Sulaukia grasinimų ir provokacijų
15min primena, kad praėjusią savaitę Lietuvą prikaustė istorija, kai po dešimtokų vakarėlio septyniolikmetė atsidūrė Kauno klinikų reanimacijoje. Jurbarko rajone gyvenančią merginą vakarėlio metu pasikėsinta išžaginti, ji buvo žiauriai sumušta. Plačiau apie tai skaitykite čia.
Šis įvykis sukrėtė ir kovos menų sporto bendruomenę. Apie auklėtinio, kikbokso prizininko, poelgį, kuriuo yra įtariamas, prabilo Jurbarko sporto klubo „Pantera“ treneris Mindaugas Smirnovas.
„Vis dėlto negaliu susitaikyti su faktais, kurie po minėtos istorijos vyksta Jurbarko mieste bei virtualiojoje erdvėje. Dėl įaudrintos visuomenės reakcijos kenčia niekuo dėti mūsų klubo atstovai, taip pat ir jauniausieji. Mažamečiai vaikai, niekaip nesusiję su minėta istorija, sulaukia spaudimo, įžeidinėjimų, grasinimų bei įvairiausių provokacijų. Norime pabrėžti, jog tokie linčo teismai nėra kelias į teisingumą – tiek moralinį, tiek, juo labiau, teisinį“, – išplatintame pranešime mintimis dalijosi M.Smirnovas.
Bausmės nori čia ir dabar
„Žmonės linkę teisti, ar kalbėtume apie smurtą, ar netinkamus įstatymus. Neretai jaučiamės esantys teisiausi“, – konstatavo psichologė psichoterapeutė Anna Vinkovskienė.
Be to, ji pažymėjo, kad žmogaus prigimtis yra orientuota į greito rezultato siekimą.
„Esame linkę situaciją matuoti ant savęs: kaip jausčiausi, jei tai būtų mano dukra, draugė, kaimynė ar mergina? Ikiteisminis tyrimas, liudininkų apklausa, įrodymų rinkimas užtrunka, o žmonės nuosprendžio nori čia ir dabar. Matyt, dažnas pageidautų net savo akimis išvysti bausmės vykdymą, kaip kadaise, kai nuosprendžiai būdavo įvykdomi minios akivaizdoje, miestų aikštėse“, – svarstė A.Vinkovskienė.
Žiūrėti pro pirštus – nevalia
Impulsyvumas ir polinkis į kraštutinumus – vieni būdingiausių paauglystės bruožų.
„Tuo metu kyla daugybė klausimų, kas gerai, kas blogai, kas teisinga, o kas ne. Keldami šiuos klausimus paaugliai neretai puola į kraštutinumus. Todėl paauglius lengviau įtraukti į radikalias grupuotes, jie neturi kritinio mąstymo. O ir suaugusieji, stokojantys asmenybės brandos, turi polinkį kuo greičiau bausti, teisti ir tai daryti savarankiškai“, – kalbėjo psichologė psichoterapeutė.
Jos pastebėjimu, socialiniai tinklai yra filtras, kuris apnuogina visuomenės nuotaikas. Žiūrėti pro pirštus į smurto kurstymą internete pašnekovė nerekomenduoja.
„Reikia būti budriems ir stebėti situaciją. Vienas pakalbės ir viskas, o kitas gali ir nuvažiuoti nurodytu adresu, nes jo impulsas stipresnis nei gebėjimas kontroliuoti elgesį. Mūsų visuomenėje vis dar prastai su emocijų kontrole ir jausmų reflektavimu. Lengviau ką nors primušti ir atkeršyti nei aiškintis, kodėl pyksti, ką tai sako apie tave, kuo tave tas įvykis užgavo, kodėl jautiesi nesaugus ir pan.“, – svarstė A.Vinkovskienė.
Mūsų visuomenėje vis dar prastai su emocijų kontrole ir jausmų reflektavimu.
Kartais socialiniai tinklai pasitarnauja pykčiui išlieti ir nuleisti garą, tačiau po rezonansinių įvykių tas pyktis tik auga, juolab, kad atsiranda galimybė pasislėpti už minios nugaros.
„Kompiuteriniuose žaidimuose, filmuose, net animacijoje apstu žiaurių smurto scenų. Suaugusieji gali suprasti, kad tai – fikcija, o vaikai ir paaugliai – ne. Pirmuosius vaikų agresijos požymius turi pastebėti šeima“, – sakė pašnekovė.
