Pasak politikos apžvalgininko Kęstučio Girniaus, būtų suprantama, jei ministras būtų išsakęs apgailestavimą, bet, jo nuomone, atsiprašymo žodžiai interviu didžiausiems Lenkijos dienraščiams gali sukelti neigiamų pasekmių.
„Valstybės labai retai atsiprašo. Kartais to reikia – pavyzdžiui, to reikėjo, kai atsiprašė prezidentas Algirdas Brazauskas 1995 metais Knesete dėl žydų žudymo. Bet labai abejoju, ar reikia atsiprašyti dėl politinio balsavimo. Dėl to galima apgailestauti“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas.
Pasak K.Girniaus, svarbus klausimas, kieno vardu ministras išsakė atsiprašymo žodžius: „Svarbu, ar jis atsiprašė valstybės ar Vyriausybės vardu. Jei valstybės – ar tai buvo suderinta su prezidente. Kai esi ministras ir kalbi spaudai, negali kalbėti vien tik savo vardu.“
 |
| BFL nuotr./Kęstutis Girnius |
Politologas sakė įžvelgiantis pavojų, jog ministro žodžiai gali būti klaidingai interpretuojami, esą jis atsiprašė ne tik už vieną specifinį žingsnį, bet apskritai dėl Lietuvos politikos lenkų atžvilgiu, nors iš tiesų lenkai Lietuvoje turi puikias galimybes užtikrinti savo tapatybę.
„Tai gali turėti neigiamų pasekmių ir sukurti įvaizdį, kad visi lenkų priekaištai, reiškiami per pastaruosius dvejus trejus metus, buvo visiškai pagrįsti“, – kalbėjo K.Girnius.
Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Šarūnas Liekis laikosi priešingos nuomonės – jo teigimu, ministro gestas buvo adekvatus, siekiant į gera pakreipti dvišalius santykius.
„Santykiai nuo 2008 metų buvo įvaryti į patinę situaciją. Akivaizdu, kažkam reikėjo padaryti pirmą gestą. Ministras padarė gestą, mano manymu, visiškai adekvatų. Pati problema ir negebėjimas jos spręsti yra lietuvių pusės, ne lenkų pusės problema“, – BNS sakė Š.Liekis.
Kitas VDU profesorius Antanas Kulakauskas atkreipė dėmesį, kad galimybes įteisinti pavardžių rašybą nelietuviškais rašmenimis riboja Konstitucija.
„Atsiprašymai visada gražu, bet nežinau, ar ministras yra susipažinęs su Lietuvos Konstitucinio Teismo sprendimu. Konstitucinis Teismas paaiškino, kad problema Konstitucijoje. Tada ministras atsiprašinėja, kad Konstitucija yra tokia, o ne kitokia – tai šiek tiek keista“, – BNS sakė A.Kulakauskas.
„Atsiprašinėti už politikų pažadus, kurie, nekreipdami dėmesio į Konstituciją, greičiausiai nežinodami tų normų, žadėjo tai daryti – čia jau kitas reikalas. Bet šiaip problema dėl pavardžių, skirtingai nei vietovardžių ar gatvių rašymo, yra konstitucinė“, – teigė jis.
Tai gali turėti neigiamų pasekmių ir sukurti įvaizdį, kad visi lenkų priekaištai, reiškiami per pastaruosius dvejus trejus metus, buvo visiškai pagrįsti, – kalbėjo K.Girnius.
Ministras L.Linkevičius atsiprašymo žodžius pasakė interviu Lenkijos dienraščiams „Rzeczpospolita“ ir „Gazeta Wyborcza“ prieš ketvirtadienio vizitą į Lenkiją,.
„Tai didelė gėda. Prezidentas Lechas Kaczynskis buvo didelis Lietuvos draugas. Apmaudu, kad taip nutiko jo vizito metu. Tuomet nebuvau deputatas, tačiau norėčiau už tai atsiprašyti. Tas balsavimas rodo, kokie sudėtingi yra šie reikalai“, – „Rzeczpospolita“ sakė ministras.
„Už tai, kas tuo metu įvyko, man yra gėda. Atsiprašau. Mums tai skaudi pamoka“, – pakartojo ministras ir „Gazeta Wyborcza“.
2010 metų balandį Lietuvos Seimas atmetė konservatoriaus Andriaus Kubiliaus Vyriausybės parengtą įstatymo projektą, kuriuo siūlyta leisti asmens dokumentuose lotyniškos kilmės pavardes rašyti originaliai jų nelietuvinant.
Už balsavo aštuoni konservatoriai, prieš buvo 11, o 15 susilaikė. Įstatymą tuomet parėmė vienintelis socialdemokratas – buvęs premjeras Gediminas Kirkilas. Trys socialdemokratai buvo prieš, o aštuoni, tarp jų – ir dabartinis premjeras Algirdas Butkevičius, susilaikė
Š.Liekio teigimu, minėtas balsavimas rodo, kad Lietuvos politikai labai retai elgiasi dėl bendro intereso.
„Kai socialdemokratai balsavo, jiems svarbiausias principas prieštarauti bet kam, ką darė konservatoriai. Dauguma partijų ir politinių veikėjų labai sunkiai supranta bendrą interesą“, – BNS sakė Š.Liekis.
A.Butkevičiaus Vyriausybė savo programoje dabar žada, kad „išspręs vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose bei gatvių ir vietovių pavadinimų rašymo klausimus, atsižvelgdami į Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją“.
