2019 06 30 /18:02

Liublino unijos minėjime Lenkijoje – ir lietuviški akcentai

Liubline minimose Liublino unijos 450-osios metinėse gausu lietuviškų akcentų. Šalia menininkų iš Lietuvos čia vieši ir lietuvių politikų delegacija, atvyko grupė vilniečių. O ir pačiame Liubline jaučiasi, kad tai buvo Abiejų Tautų Respublika: pagrindinėje miesto aikštėje, kuri vadinasi Lietuvių, galima pasiskaityti nemažai informacijos apie uniją būtent lietuviškai.
Liublino unijos minėjimas Lenkijoje
Liublino unijos minėjimas Lenkijoje / Violetos Grigaliūnaitės/15min nuotr.

Liublinas švenčia. Septynias dienas mieste skamba muzika, vyksta įvairūs renginiai. Ir visur į akis krenta užrašai „Liublino unijai 450“.

Lietuvių aikštėje pastatytoje scenoje skamba muzika, šalia esančiame parkelyje įsikūrė viduramžių riteriai ir damos. Visa tai dera sutvarkytame Liublino Senamiestyje, kur vakare knibždėte knibžda žmonių, o ir dieną žioplinėtojų gausu.

Iš Lietuvos atvyko politikai

Liublino unijos 450-ąsias metines paminėti atvykę Lietuvos Seimo nariai su pirmininku Viktoru Pranckiečiu sekmadienį kartu su kolegomis iš Lenkijos su Seimo maršalka Mareku Kuchcinskiu, Senato vadovu Stanislawu Karczewskiu, taip pat ministru pirmininku Mateuszu Morawieckiu pradėjo šv. Mišiomis Liublino arkikatedroje, kurias laikė Vilniaus ir Liublino arkivyskupai metropolitai Gintaras Grušas ir Stanislawas Budzikas.

Šv. Mišių liturgijai vadovavo Liublino arkivyskupas metropolitas S.Budzikas, pamokslą sakė Vilniaus arkivyskupas G.Grušas.

„Rugsėjį lankydamasis Lietuvoje, popiežius Pranciškus kvietė mus ieškoti savo šaknų, iš jų semiantis stiprybės, prisiminti mūsų tikėjimo liudytojus ir sekti jais. Minėdami Liublino unijos jubiliejų, atsiliepkime į šį Šventojo Tėvo raginimą ne tik kiekvienas asmeniškai kaip katalikas, bet ir kaip katalikiškos tautos, kad visa visuomenė įsitrauktų į bendros gerovės kūrimą ir tikrą krikščionišką bendrystę. Remdamiesi bendra mūsų istorija ir tikėjimu, kuris padėjo atsilaikyti dešimtmečius diegto ateizmo akivaizdoje, su misionierišku uolumu skelbkime krikščioniškų vertybių svarbą savo visuomenėms ir visai Europos Sąjungai“, – iškilmių išvakarės sakė arkivyskupas G.Grušas.

Arkivyskupo G.Grušo pamokslą, anglų kalba pasakytą Liublino katedroje, galite perskaityti čia.

Po mišių politikai padėjo gėlių prie unijai skirto paminklo. Be Lietuvos ir Lenkijos atstovų iškilmėse dalyvavo ir ukrainiečiai bei baltarusiai, kažkada taip pat gyvenę bendroje valstybėje.

Violetos Grigaliūnaitės/15min nuotr./Liublinas švenčia unijos 450-ąsias metines.
Violetos Grigaliūnaitės/15min nuotr./Liublinas švenčia unijos 450-ąsias metines.

Vertina unijos svarbą

Lenkijos Senato pirmininkas Stanislawas Karczewskis, kalbėdamas apie unijos 450-ąsias metines, pabrėžė ir Liublino kaip miesto svarbą Lenkijai ir Lietuvai, tačiau taip pat ir visai Europai.

„Tai miestas, kuriame turime per 100 tūkst. studentų, tai miestas, kuriame jaučiama istorija, bet matoma ir ateitis, naujovės. Labai džiaugiuosi, kad tiek delegacijų atvyko ir dalyvauja šiose iškilmėse – šv. Mišiose, padedant vainikus prie paminklo Liublino unijai, o taip pat ir debatuose, kur kalbėsime apie paveldą – Liublino unijos. Tai svarbu ne tik lenkams, bet ir lietuviams, baltarusiams, latviams, ukrainiečiams. Tai svarbu visam mūsų regionui“, – teigė S.Karczewskis.

Liublino Kultūrų susitikimo centre įvyko iškilmingas Lietuvos ir Lenkijos Parlamentinės Asamblėjos delegacijų susitikimas. Jo metu analizuotas Liublino unijos paveldas.

Lenkijos Seimo nuotr./Liublinas švenčia unijos 450-ąsias metines.
Lenkijos Seimo nuotr./Liublinas švenčia unijos 450-ąsias metines.

Taip pat šiame centre vyko iškilmingas posėdis Liublino unijos metinėms paminėti. Jo pradžioje sveikinimo žodį tars Lenkijos Seimo maršalka Marekas Kuchcinskis.

„Lublino unija buvo epochos įvykis, kuris daugeliui metų nustatė politinę ir visuomeninę tvarką Vidurio ir didžiąja dalimi – Rytų Europoje. Jos dėka gimė Abiejų Tautų Respublika – politinis darinys, tapęs pavyzdžiu pavykusio kompromiso tarp įvairių tautų, žemių, religijų, kultūrų ir kalbų“, – sakė Lenkijos Seimo vadovas.

Jis priminė, kad šis projektas kurtas su šūkiu „laisvi su laisvais, lygūs su lygiais“, o tai leido sukurti naują visuomeninę poziciją, kuri rėmėsi tokiais dalykais kaip parlamentarizmas, savivalda, tolerancija, teismų nepriklausomybė, monarcho rinkimai, laisvė ir lygybė.

„Liublino unijoje galime rasti daug pavyzdžių šių dienų tarptautinei politikai. Jos dėka gimusi Abiejų Tautų Respublika buvo juk didžiulis organizmas, geriausiai laikais apėmęs apie milijoną kvadratinių kilometrų, organizmas, kuris išsilaikė 226 metus.

Šiame kontekste svarbu prisiminti Liublino unijos patirtį sprendžiant aktualias tarptautinės politikos problemas kaip bendrų vertybių apsauga ir bendradarbiavimo vystymas gerbiant daugiakultūriškumą ir kiekvienos šalies kultūrą. Šitie tikslai suformuluoja klausimus dėl saugumo, raidos, gyvenimo lygio ir kultūros paveldo. Tai yra tikslai, kurių verta siekti, nes tai bendradarbiavimo pamatai“, – kalbėjo M.Kuchcinskis.

Unija kaip ES pirmtakė

Posėdį apibendrino Lietuvos Seimo pirmininkas V.Pranckietis. „Lenkijos ir Lietuvos unija gyvavo daugiau negu 200 metų ir ją sunaikino tik trijų imperijų sąjungos galia. Unijos sudarymo aktas liudijo novatorišką teisinį mąstymą. Liublino Seime buvo sukurta daugiatautė ir daugiareliginė bendrija, grindžiama respublikos vertybių, pakantumo, tolerancijos, politinių derybų ir abipusės pagarbos idėja“, - kalbėjo jis.

LRS nuotr./Viktoras Pranckietis Liublino unijos 450-ųjų metinių minėjime
LRS nuotr./Viktoras Pranckietis Liublino unijos 450-ųjų metinių minėjime

V.Pranckietis priminė, kad Liublino unija buvo Europos sąjungos pirmtakė: „Joje pasiūlytas savitas ryšių tarp tautų nustatymo modelis susilaukė ir tarptautinio susidomėjimo (aktyviai buvo nagrinėjamas Anglijoje, kurios XVI a. pab. svarstytas galimos unijos su Škotija klausimas).

Liublino unija parodė, kad mūsų valstybės gali būti tolerantiškos, atsižvelgti į abiejų pusių interesus bei tradicijas. Iš kompromiso kilusi bendra valstybė davė Europai toleranciją, bajoriškąją demokratiją, baroko meną ir konstituciją. Tariant Šventojo Jono Pauliaus II-ojo žodžiais, drąsiai ženkime „od Unii Lubelskiej do Unii Europejskiej“.

Lietuvos Seimo pirmininkas neaplenkė ir Astravo atominės elektrinės klausimo, priminė Krymo aneksiją: „Ypatingą prasmę įgauna JAV ir kitų sąjungininkų karių dislokavimas ir buvimas Lenkijoje ir Baltijos valstybėse – taip užtikrinamas efektyvus potencialios agresijos atgrasymas ir gynyba, stiprinami viso NATO rytinio flango pajėgumai.“

1569 metų liepos 1 dieną pasirašyta sutartimi Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK) ir Lenkija susijungė į Abiejų Tautų Respubliką, apėmusią ir dabartines Baltarusijos bei Ukrainos teritorijas, bet žlugusią XVIII amžiaus pabaigoje.

Tai padėjo Lietuvai ir Lenkijai kurį laiką apsisaugoti nuo Rusijos, bet iš dalies apribojo LDK suverenitetą.

Liublinas švenčia

Liublino unijos 450-osios metinės – tikra šventė šiame Lenkijos rytuose esančiame mieste. Jo gatvėmis vaikštinėja bajorai ir riteriai, karieta važinėja karalius Žygimantas Augustas, virš miesto gyventojų ir svečių Lietuvių aikštėje praskris akrobatinių karinių lėktuvų grupė. Ir tai tik dalelė to, kas Liubline numatyta birželio 28-liepos 4 dienomis.

Violetos Grigaliūnaitės/15min nuotr./Liublinas švenčia unijos 450-ąsias metines.
Violetos Grigaliūnaitės/15min nuotr./Liublinas švenčia unijos 450-ąsias metines.

„Nuo 2019-ųjų pradžios švenčiame 450-ąsias Liublino unijos pasirašymo metines ir prisimename apie svarbų Liublino vaidmenį kuriant Europos tautų bendriją. Minėdami šiuos metus su šūkiu „Nuo Liublino unijos iki Europos unijos“ kartojame šv. Jono Pauliaus II žodžius, kuriais jis ragino iš Liublino unijos paveldo ir patirties semtis jėgų kuriant ateitį. Liublinas dėl unijos tapo savotiškomis šiuolaikinės Europos ištakomis, kuri yra daugybės tautų ir kultūrų mozaika“, – rašoma Liublino miesto interneto svetainėje.

Violetos Grigaliūnaitės/15min nuotr./Liublinas švenčia unijos 450-ąsias metines.
Violetos Grigaliūnaitės/15min nuotr./Liublinas švenčia unijos 450-ąsias metines.

Pagrindinės iškilmės neatsitiktinai vyksta nuo birželio 28-osios iki liepos 4 d. „Birželio 28 d. – diena, kai 1569 metais buvo pasirašyta unija, o liepos 4 d. – sutartį ratifikavo karalius Žygimantas Augustas. Dalyvaudami bendrame unijos minėjime išsiruošime į tikrą kelionę laiku. Inscenizacijos, pasirodymai ir istorinės rekonstrukcijos, susitikimai su lietuvių kultūra – senąja ir šiuolaikine, tai tik dalis atrakcijų, kurios parengtos septynioms šventės dienoms. Miesto gyventojai ir visi, kurie šiuo laiku aplankys Liubliną, taps nepakartojamų renginių ir koncertų liudininkais“, – taip apie šventę kalbėjo miesto prezidentas Krzysztofas Żukas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis