Viešojoje erdvėje apie ES poziciją ir veiksmus tam tikrą laiką trūko informacijos. Pastarosiomis dienomis įvykiai vystėsi uraganiniu greičiu, o į mūsų akiratį daugiausiai patekdavo paskirų valstybių veiksmai. Nebuvo aišku, ką daro ar rengiasi daryti ES institucijos, trūko koordinuotų veiksmų. Pirmieji debatai pačiame EP dėl naujojo koronaviruso įvyko sausio pabaigoje. Juose pasisakiau ir aš. Tada atrodė verta pasitikėti Europos užkrečiamųjų ligų centro nuomone, kuri buvo nuosaiki. Jau tada buvo žinoma, kad šio viruso virulentiškumas ir sklidimas – išskirtiniai.
Vis dėlto neatrodė, kad COVID-19 taps pandemija, juolab, kad šitaip išplis senajame žemyne. Dabar tai – jau faktas. Siekiant apriboti užkrato plitimą bei darkart pasiųsti signalą – „likite namuose“ – EP sesija vyko nuotoliniu būdu. Namuose likti ir savo nuomonę reikšti per atstumą buvo siūloma ir tiems Europos Parlamento nariams, kurie apsigyvenę Briuselyje, ir tiems, kurie pandemijos metui išsiskirstė laikinai pagyventi savo valstybėse. Šios sesijos metu buvo svarstomi trys klausimai: konkrečios priemonės, skirtos sutelkti investicijas į valstybių narių sveikatos priežiūros sistemas ir kitus ekonomikos sektorius, reaguojant į COVID-19 protrūkį; finansinė pagalba valstybėms narėms ir į ES siekiančioms įstoti šalims, kurios yra stipriai paveiktos šios pandemijos; taip pat – bendros taisyklės dėl laiko tarpsnių (angl. slot) paskirstymo Bendrijos oro uostuose.
ES demonstruoja solidarumą
Nuo paskutinės plenarinės EP sesijos buvo praėję kiek daugiau nei dvi savaitės, bet COVID-19 ES gyvenimą itin stipriai pakoregavo. Per tą laiką analizavau ES institucijų veiksmus. Buvo priimti svarbūs sprendimai – pavyzdžiui, Europos centrinis bankas paskelbė apie 750 mlrd. Eur dydžio specialiąją pandeminę pirkimo programą (angl. Pandemic Emergency Purchase Programme, PEPP)), kuria remiantis bus superkami vyriausybių ir įmonių vertybiniai popieriai. ES Finansų ministrai sutarė, kad laikinai bus naudojamasi galimu ES biudžeto deficito taisyklių (Stabilumo ir augimo pakto) lankstumu, leidžiant valstybėms kovoje su pandemija laisvai leisti pinigus. O tuo pat metu valstybėse narėse vis aiškesnės darėsi apsirūpinimo medikamentais, apsaugos priemonėmis problemos.
Nerimą kėlė tai, kad apsisaugojimo priemones (pavyzdžiui, medicinines kaukes) plačiai gaminančios šalys, tokios kaip Vokietija, Prancūzija, Čekija, paskelbė laikinai stabdančios pastarųjų eksportą. Tokie sprendimai buvo kritikuojami, bet pabarimai negalėjo gelbėti. Šalims narėms uždarant savo vidines sienas, siekiant sumažinti viruso plitimą, regėjome spūstis prie sienų... Nenuostabu, kad tokia situacija reikalavo radikalių sprendimų, ir jų buvo ieškoma. Pagaliau sužinojome apie realius, konkrečius krizės valdymo veiksmus. Europos Parlamento nuotoliniai svarstymai buvo gera proga išklausyti ir pareikšti nuomonę apie tai. Sakoma, kad nepavėluotai. Būkim realistai: pandemijos pikas dar nepasiektas, jis artėja, ir bus pasiektas skirtingose valstybėse ne tuo pačiu metu.
Nuotoliniu būdu vykusi sesija kartu buvo ir solidarumo žinutė visam pasauliui. Plenarinių posėdžių salė Briuselyje buvo beveik visiškai tuščia. Fiziškai posėdyje dalyvavo tik EP pirmininkas David Sassoli, Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen bei tie EP nariai, kurie gavo teisę pasisakyti. Sesijos pradžioje EP pirmininkas David Sassoli akcentavo, jog Parlamentas tikrai veiks visos krizės metu, nes tai yra demokratinė pareiga visoms ES šalims ir bendruomenėms. Būtiną susitelkimą ir visų bendrą kovą krizės akivaizdoje minėjo ir EK pirmininkė Ursula von der Leyen: „Virusas stiprus, tačiau europiečiai irgi stiprūs“. Savo kalboje ji kreipėsi ne tik į Parlamento narius, bet ir į visą visuomenę, ją drąsindama, kad kiekvienas iš mūsų, darydamas truputį, padaro daug. Įnešdami mažą indėlį, likdami namie, paisydami karantino ir jo nurodymų, padėdami vieni kitiems prisidėsime prie bendro situacijos išsprendimo. Tiek D. Sassoli, tiek ir Ursula von der Leyen atkreipė visų dėmesį į visos Europos medikų bendruomenę. Visiškai sutinku su padėkos kupinais žodžiais medikams – jie tikrai kasdien daro stebuklus.
Nerimą kėlė tai, kad apsisaugojimo priemones plačiai gaminančios šalys paskelbė laikinai stabdančios pastarųjų eksportą.
Prieš svarbų balsavimą dėl minėto priemonių paketo, skirto padėti ES valstybėms veiksmingai ir koordinuotai kovoti su COVID-19 pandemija, vyko parlamentarų diskusija. Joje, kaip ir įprasta, pasisakė visų frakcijų atstovai.
Mano atstovaujama Europos liaudies partijos (ELP) frakcija buvo pirmoji, kuri dar plenarinio posėdžio išvakarėse susirinko padiskutuoti ir nušlifuoti savo poziciją. Tai nenauja – taip darydavome prieš kiekvieną plenarinį posėdį. O nauja tai, jog reikėjo posėdžiauti taip pat nuotoliniu būdu. Tai kėlė labai rimtų techninių iššūkių: juk iš įvairių valstybių, iš savo kompiuterių vienu metu turėjo prisijungti apie 180 asmenų. Techniškai tai puikiai pavyko: visi girdėjome ir matėme vieni kitus. Posėdyje dalyvavo didelė dauguma frakcijos narių, ir tai buvo iki šiol didžiausia nuotolinė konferencija Europos Parlamente. Frakcija primygtinai skatino savo narius nevykti į posėdžių salę – netgi tuos, kurie šiuo metu yra Briuselyje. Frakcijos posėdžio metu buvo aptarti visi trys plenarinėje sesijoje svarstomi klausimai; sutarėme palaikyti numatytas priemones. Man balsuojant abejonių nekilo. Pritariau ir pozicijai, kad jokiu būdu negalima uždaryti bendros rinkos vidaus sienų. Laisvas prekių judėjimas – ypač ypatingos svarbos prekių – privalo būti užtikrintas.
ELP visuomet remiasi ir pasitiki mokslu, todėl ir nuotolinio posėdžio metu buvo išreikšta pozicija, kad Europos Sąjunga turi įdėti savo svarų indėlį kuriant vakciną. Šiuo metu 130 įvairių mokslininkų grupių pluša ją rengdami. Manau, kad visų Europos mokslininkų pastangos turi būti dar labiau koordinuojamos ir vienijamos.
Plenarinio posėdžio metu vykusioje diskusijoje frakcijos kolega, ispanas Estaban Gonzalez Pons taip pat atkreipė dėmesį į medikų bendruomenę ir puikiai pastebėjo, kad jiems reikia ne kraujo, prakaito ir ašarų, o kaukių ir testų. Pritariu, kad mums reikia vieningos Europos, kuri ne tik palaikytų medikus jiems plodama, o ir būtų jais pasirūpinta, užtikrinant medicininės įrangos bei apsaugos prekių laisvą judėjimą. Kitas ELP frakcijos atstovas, rumunas Siegfried Muresan akcentavo, kad turime duoti papildomų lėšų mokslui, apsaugos priemonių gamybai, smulkiam ir vidutiniam verslui, kad kuo greičiau grįžtų ta Europa, kurioje mes galime laisvai keliauti ir spausti vieni kitiems rankas.
Posėdį užbaigdamas Europos Komisijos narys Marošas Šefčovičius pabrėžė, kad ne tik Europa, bet ir visas pasaulis buvo tam nepasiruošęs, tačiau mes stengiamės kuo greičiau mobilizuotis. Pritariu jo išsakytoms mintims, kad dabar mes turime ne ieškoti kas elgėsi teisingiau, o kas galbūt darė klaidų, o tiesiog dirbti kartu. Džiugu, kad kaltų neieškojo, o sutelktai kartu veikė ir EP nariai – jau pirmajame balsavime dėl pačio paketo patvirtinimo dalyvavo 687 parlamentarų, o visi sprendimai buvo priimti labai didele balsų dauguma.
Sveikatos sistema tampa Europos Sąjungos prioritetu
Pagal galiojančias sutartis, sveikatos politika išlieka – didžiąja dalimi – valstybių narių kompetencijoje. Bet atkreipkime dėmesį į mintį, išsakytą vakar plenariniame posėdyje: piliečiai suvokia Europos Sąjungą ne vien kaip didelę rinką – supermarket – bet ir kaip didelį valstybinį darinį – superstate. Ir jeigu įprastinėmis sąlygomis dar buvo galima žmonėms vinkliai aiškinti, esą politikos kompetencija yra išskaidyta tarp valstybių narių ir ES, o pačioje ES – tarp įvairių institucijų, tai susidūrus su krize, žmonės klausia tiesiai ir paprastai: tai kas bus daroma?! Arba ir – kodėl nieko nedaroma?
Ne tik Europa, bet ir visas pasaulis buvo tam nepasiruošęs, tačiau mes stengiamės kuo greičiau mobilizuotis.
Taigi, vakarykščiai balsavimai atvėrė kelią „Corona Response“ investicijų iniciatyvai. Ja siekiama kuo greičiau nukreipti 37 milijardus eurų iš turimų ES lėšų piliečiams, regionams ir šalims, kurios jau dabar labiausiai nukentėjo naujojo koronaviruso pandemijos metu. Lėšos bus skirtos sveikatos apsaugos sistemoms, smulkiam ir vidutiniam verslui, darbo rinkoms ir kitoms pažeidžiamoms ES valstybių narių ekonomikos dalims. Pasiūlymas buvo priimtas 683 nariams balsavus už, 1 – prieš ir 4 susilaikius.
Taip pat bus išplėstas ES solidarumo fondas, kad padėtų įveikti kritines visuomenes sveikatos situacijas. Labiausiai nukentėjusios šalys galės prašyti paramos iki 800 mln. Eur. Tai padėtų atskirų valstybių sveikatos apsaugos sistemoms, įskaitant medicinos pagalbą ir priemones, skirtas užkirsti kelią, stebėti ar kontroliuoti COVID-19 plitimą. Pasiūlymas buvo priimtas 671 nariui balsavus už, 3 – prieš ir 14 susilaikius. Šiam sprendimui ypač pritariu. Iki šiol ES neskubėjo sveikatos apsaugos laikyti bendra prioritetine sritimi. Žinoma, būtini projektai būdavo įgyvendinami per kitus fondus, bet paprastai už sveikatos paslaugų ir sveikatos priežiūros organizavimą bei teikimą yra atsakingos pačios ES valstybės. ES vaidmuo yra tiesiog papildantis, siekiant bendrų tikslų, sutelkiant išteklius ar kovojant su pandemija, lėtinėmis ligomis. Džiugu, kad gebame realiai susitelkti pasaulinės pandemijos akivaizdoje.
Pritariu ir praeitą savaitę Europos Komisijoje pasiūlytam strateginės medicinos įrangos ir apsaugos priemonių atsargų sutelkimui, pasinaudojant „rescEU“ mechanizmu. Šis strateginis rezervas, kuriame jau yra įvairių priemonių, o dar daugiau bus, yra itin svarbus. Štai tokia apčiuopiama turi būti solidarumo išraiška – greta plojimo rankomis vakarais balkonuose pagerbiant pasiaukojantį medikų darbą ir užuojautos bei moralinės paramos kenčiantiems nuo viruso regionams. Europos Komisija jau greitu metu pasirūpins, kad konkrečios priemonės būtų išdalintos tiems, kam jų tuo metu reikės ir trūks labiausiai. Visa tai labai svariai papildys atskirų valstybių individualias pastangas. Galioja ir Bendrojo pirkimo susitarimas, kai, esant vienų ar kitų medicininių apsaugos priemonių trūkumui, ES perka jas centralizuotai. Tokie solidarumo veiksmai padeda ir tarptautinėje rinkoje, kur medicininių priemonių paklausa yra itin didelė.
Na, o EP pritarimas EK iniciatyvai, kad oro linijoms nereikėtų skraidinti tuščių lėktuvų tik tam, jog jos išlaikytų savo laiko limitus (angl. slot) oro uostuose, turbūt neturėjo kelti abejonių niekam. Taisyklės „naudokis arba prarasi“ bus atsisakyta visam vasaros skrydžių sezonui. Pasiūlymas buvo priimtas 686 nariams balsavus „už“. Vis dėlto 2 Europos Parlamento nariai susilaikė. Turbūt tiesiog dėl demokratijos...
Šiuos sprendimus dar galutinai turi patvirtinti Europos Vadovų Taryba, tuomet jie ir įsigalios. O kitam nuotoliniam plenariniam posėdžiui EP rinksis jau balandžio 16 d.
Beje, finansiniai resursai, kuriuos Europa skirs kovai su pandemija ir jos pasekmėms sumažinti, tikrai neapsiribos minėtais 37 milijardais. Praėjus COVID-19 krizei, Europos Komisija kartu su pačių valstybių pasirinktomis priemonėmis turėtų skirti 2 trilijonus; 750 mlrd. eurų rinkoms planuoja skirti Europos centrinis bankas, o štai 500 mlrd. eurų turėtų ateiti iš Europos stabilumo mechanizmo.
Pabaigai norisi pacituoti frazę, kurią EP plenarinio posėdžio metu pasakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen: „Bičiuliai, istorija žvelgia mums į akis. Kartu padarykime tai, kas teisinga, kaip viena didelė širdis, o ne 27 mažos“.
Liudas Mažylis yra europarlamentaras.
