Nors daug vyriausybių iki šiol mėgino pertvarkyti valstybės tarnybą, tačiau to sėkmingai padaryti nepavyko. Trūko nuoseklumo, o kartais ir finansų. Tad šiemet Seimo rudens sesijos metu bus teikiami du stambūs teisės aktų paketai: vienas susijęs su valstybės tarnybos pertvarka, t. y. žmogiškųjų išteklių valdymu, o kitas – su biudžetinių įstaigų valdysena. Pokyčius ilgainiui turėtų pajusti ne tik valstybės tarnautojai, bet ir šalies gyventojai.
Liūdna statistika
Vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajevienė tikina, kad kone didžiausias pertvarkos siekis – valstybės tarnybą kiek įmanoma priartinti prie darbo rinkos. Valstybė, kaip darbdavys, turi būti konkurencinga. Ir tai galioja kalbant ir apie darbo užmokestį, ir apie darbuotojų mobilumą, ir apie personalo bei kompetencijų ugdymą.
„Šiuo metu mūsų valstybės tarnautojai Europos lygiu atrodo gana liūdnai. Vertinant valstybės tarnautojus pagal jų gebėjimus Europoje esame 36 vietoje iš 38. Turime pripažinti, kad pasaulis juda pirmyn. Lietuvoje per pastaruosius dešimt metų įvyko labai didelių pokyčių. Tad tos kompetencijos ir gebėjimai, kurie buvo aktualūs prieš 10, 20 ar net 30 metų, yra nebeaktualūs. Tad valstybės tarnautojai turi nuolat tobulėti ir mokytis.“
Ministrės pirmininkės patarėjas Vitas Vasiliauskas akcentuoja dar vieną problemą – valstybė susiduria su didele problema pritraukiant vadovus. Šiuo metu, Valstybės tarnybos departamento duomenimis, net 30 proc. atrankų į vadovų poziciją neįvyksta, daugėja laikinai pareigas einančių vadovų. Tai ydinga praktika.
„Turime pakeisti sistemą taip, kad konkuruotume dėl tų pačių darbuotojų. Turi būti viena darbo rinka. O ilgą laiką valstybė buvo našlaičio pozicijoje ir su verslu konkuruoti negalėjo“, – teigia premjerės patarėjas.
O kodėl taip yra – kalba patys skaičiai. Šiuo metu kone didžiausias atotrūkis tarp atlyginimų viešajame ir privačiame sektoriuje yra būtent vadovų grandyje. Viešajame sektoriuje vadovas uždirba net 40 proc. mažiau. Todėl natūralu, jog esant tokioms sąlygoms, lyderiai vangiai renkasi valstybės tarnybą. O kur dar kitos priežastys. Dažnu atveju vadovų rankos surištos – jiems trūksta įrankių pokyčiams įgyvendinti.
Centralizuotas vadovų karjeros valdymas
Pertvarkos rengėjų siūlymas – centralizuotas vadovų karjeros valdymas. Pasak viceministrės S. Ščajevienės, tai užtikrintų nuoseklumą ir kokybę vadovų atrankose, veiklos vertinime, kompetencijų ugdyme.
Daugelis ES ir EBPO šalių yra sukūrusios aukštesnę valstybės tarnybą – vadovų korpusą jos valdo centralizuotai. Šios šalys gali pasigirti efektyvesniu viešuoju valdymu. Pavyzdžiui, EBPO šalių Valstybės tarnybos efektyvumo indekse Nyderlandai užima 8 vietą, Estija – 12, Airija – 14 vietą, o Lietuva tik 20.
Aukštesnę valstybės tarnybą norima įtvirtinti ir Lietuvoje. Konkursus į įstaigų vadovų pareigas siūloma organizuoti centralizuotai, o į valstybės tarnautojų pareigas – decentralizuoti, leidžiant vadovui pačiam spręsti dėl savo komandos sudėties ir apimties.
Nauja atlygio politika
Pertvarkos metu bus sprendžiama ir nekonkurencingo atlygio valstybės tarnyboje problema. Pareiginę algą siūloma apskaičiuoti pagal vidutinį šalies darbo užmokestį – dabartinis bazinis dydis nėra niekaip pririštas prie objektyvių ekonominių rodiklių. Be kita ko, tai neleidžia palyginti darbo užmokesčio valstybės tarnyboje ir kituose sektoriuose. Taip pat planuojama panaikinti viršutines atlyginimų lubas, todėl vadovas galės mokėti darbuotojams didesnį atlyginimą.
Darbo užmokestis ketinama susieti su turimomis kompetencijomis, gebėjimais ir veiklos rezultatais, o priedo už stažą – atsisakyti. Viceministrė S. Ščajevienė teigia, jog ši darbo užmokesčio dalis nemotyvuoja dirbti efektyviau ir siekti rezultatų. Be to, priedas už stažą iškreipia rinką – vienodas funkcijas atliekančių darbuotojų atlyginimas gali skirtis net 30 proc. Tai lemia valstybės tarnybos senėjimą, didėjantį atotrūkį tarp viešojo ir privataus sektoriaus.
Dabartinė sistema nebeaktuali
Didelį atotrūkį tarp verslo ir viešojo sektoriaus įžvelgia ir „Verslo žinių“ vyriausias redaktorius Rolandas Barysas. Anot jo, viešosios paslaugos vis dar tempia mus žemyn kaip ant kojų uždėti svarmenys: „Akivaizdu, kad valstybei reikia lyderių. Postsovietiniu metu gimusi sistema dabar nėra aktuali. Todėl ją būtina keisti. Daugeliui vyriausybių to padaryti nepavyko, bet nežengę šio žingsnio nematysime modernios Lietuvos, sustingęs viešasis valdymas temps mus žemyn ir gerovės valstybės vizija bus nepasiekiama.“
Pasak R. Baryso, ši pertvarka aktuali ir svarbi tiems, kurie turi žinių ir nori turėti jų dar daugiau mainais už socialines garantijas ir konkurencingą darbo užmokestį. Taip pat, anot jo, sveikintinas noras matuoti veiklos rezultatus, nes tai versle daroma jau seniai. Ir ne kartą per metus ar ketvirtį, o kasdien. Tai tikrai motyvuoja veikti.
Svarbu nuoseklumas
V. Vasiliauskas tikina, kad kaip niekada svarbu krypties laikytis bent 10 metų. Tai turi tęstis ilgiau nei vienas politinis ciklas – kitokiu atveju nieko nebus, ir toliau nejudėsime į priekį. „Esmė yra žmonės, juk ne stalas kuria paslaugas ir produktą. Į tai ir turime investuoti. Pažvelkime į 2012 metais vykusią valstybinių įmonių reformą, rezultatus pamatėme po 4–5 metų, tad ir čia tiek teks palaukti“, – įžvalgomis dalijasi pašnekovas.
Viceministrė sutinka, kad pokyčiams reikia laiko. Tačiau, pasak jos, išsprendus vadovų klausimą, pirmuosius rezultatus tiek valstybės tarnautojai, tiek šalies gyventojai pajus greitai.
Informacija parengta bendradarbiaujant su LR vidaus reikalų ministerija, kuri įgyvendina Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos valstybės lėšomis finansuojamą projektą „Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija – Informavimas apie veiksmų programą“.
