Remiantis amerikiečių pateiktais duomenimis, per pastarąją savaitę Lietuvoje naujų COVID-19 atvejų buvo užregistruojama vidutiniškai po 1 423 per dieną. Tai sudaro 51 atvejį 100 tūkst. gyventojų.
Pagal šį rodiklį mus lenkia tik 12 šalių. Nepralenkiama lyderė yra Karibuose, į šiaurę nuo Venesuelos esanti, vos daugiau nei 110 tūkst. gyventojų turinti Grenada (108 atvejai).
Toliau rikiuojasi Serbija (94 atvejai), Mongolija (83 atvejai), Bermuda (78 atvejai), Dominika (77 atvejai), Juodkalnija (76 atvejai), Sent Vinsentas ir Grenadinai (66 atvejai), Kuba (64 atvejai), Seišeliai (60 atvejų), Surinamas (57 atvejai).
Lietuvą dar lenkia Barbadosas (56 atvejai) ir Izraelis (55 atvejai).
Taigi pirmajame šios liūdnos statistikos dešimtuke yra vos dvi Europos valstybės, nė viena iš jų nepriklauso ES. Lietuva yra aukščiausiai lentelėje įrašyta iš Bendrijos valstybių.
Jungtinė Karalystė įrašyta iškart po mūsų šalies, mat, nors atvejų skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų, yra toks pat – 51, ten fiksuojama neigiama ligos plitimo tendencija. Užsikrėtimų skaičius per pastarąsias dvi savaites sumažėjo 1 proc., kai Lietuvoje išaugo net 67 proc. Pagal šį rodiklį pasaulyje esame 19-i.
Vos šiek tiek geresnė situacija, lyginant šalis pagal ne pagal užsikrėtimų, o pagal mirčių skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų. Lietuva pagal šį rodiklį (0,62) yra 17-a pasaulyje, iš ES narių ją lenkia Bulgarija ir Rumunija.
Pasaulyje ir šiuo požiūriu pirmauja Grenada (net 8,29 mirties 100 tūkst. gyventojų). Ten visiškai vakcinuotų žmonių yra tik 19 proc.
Tiesa, remiantis Statistikos departamento skelbiamais duomenimis, rugsėjo 20-26 dienomis (informacijos apie pirmadienio atvejus JAV žurnalistai dar negalėjo turėti), iš viso buvo užregistruoti 9 535 užsikrėtimai, tad dienos vidurkis – maždaug 1 362 atvejai.
Stipriai sutrumpėjo gyvenimo trukmė
Šiomis dienomis paskelbti ir vieno tarptautinio tyrimo, kurio metu buvo vertinamas COVID-19 poveikis tikėtinai gyvenimo trukmei, rezultatai. Lietuvos statistika nėra džiuginanti – vyrų vidutinė tikėtina trukmė sutrumpėjo bene labiausiai, šiuo požiūriu aplenkė tik amerikiečiai.
Tyrėjai domėjosi, kaip keitėsi žmonių gyvenimo trukmė pagal lytį 29 valstybėse, daugiausia – Europos, Čilėje ir JAV. Jie analizavo 2015-2020 m. laikotarpį, tad į jį pateko ir pirmieji pandemijos metai.
„Tikėtina gyvenimo trukmė gimimo metu 2020-aisiais, palyginti su 2019-aisiais, sutrumpėjo 27 iš 29 šalių, – rašoma tyrimo ataskaitoje, kurią savaitgalį paskelbė „International Journal of Epidemiology“. – Vyrai JAV ir Lietuvoje patyrė didžiausią praradimą (atitinkamai 2,2 ir 1,7 metų), bet vyrų gyvenimo trukmė daugiau nei metais sutrumpėjo 11 šalių, moterų – 8 šalyse.
Taip pat skaitykite: Trumpesnį nei daugumos europiečių lietuvių gyvenimą COVID-19 dar patrumpino
Tai daugiausia buvo susiję su padidėjusiu vyresnių nei 60 metų amžiaus žmonių mirtingumu ir oficialiu mirčių nuo COVID-19 skaičiumi.“
Kaip pabrėžė tyrėjai, COVID-19 pandemija sukėlė tokią didelę mirčių bangą, kokios Vakarų Europa nebuvo mačiusi nuo Antrojo pasaulinio karo, o Rytų Europa (išskyrus Lietuvą ir Vengriją) – nuo SSRS žlugimo. 2020 m. visame pasaulyje nuo šios infekcijos mirė daugiau nei 1,8 mln. žmonių.
Iš viso per minėtus penkerius metus tikėtina moterų gyvenimo trukmė gimimo metu sutrumpėjo 15 valstybių, vyrų – 10 valstybių. Kaip priminta ataskaitoje, jau 2015 m. mirčių statistika buvo gana prasta dėl itin stipriai smogusio gripo sezono.
Bet per vėlesnius metus šis rodiklis pagerėjo: kai kuriose šalyse – maždaug mėnesiu, kitur (įskaitant Lietuvą) – ir daugiau nei trimis (moterų) bei penkiais (vyrų). Tai buvo siejama su gerėjančiomis vyresnio amžiaus žmonių galimybėmis išgyventi ilgiau.
Tyrėjų surinkti duomenys rodė, kad 2019 m. tikėtina moterų gyvenimo trukmė svyravo nuo 78,6 metų Bulgarijoje iki 86,5 metų Ispanijoje, vyrų – nuo 71,4 metų Lietuvoje iki 82,2 proc. Šveicarijoje.
Per metus ji sutrumpėjo visose tirtose šalyse, išskyrus moterų Suomijoje ir abiejų lyčių gyventojų Danijoje bei Norvegijoje. Beveik visur labiau „nukentėjo“ vyrai.
