„Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis veiklos vertinimo tarpžinybinė komisija negali pripažinti, kad Lietuvos piliečiai Saulius Sondeckis ir Donatas Banionis slapta bendradarbiavo su KGB“, – rašoma S.Sondeckio ir D.Banionio artimuosius pasiekusiame rašte.
S. Sondeckio sūnus Saulius Sondeckis jaunesnysis LRT.lt sako neatmetantis galimybės kreiptis į teismą, tačiau kol kas nepatvirtina žengsiantis tokio žingsnio.
„Ir be Liustracijos komisijos išvadų galime laimėti bet kokį teismą. Pirmiausia, mano tėvas ir D.Banionis yra mirę – kadangi žmonės negali apsiginti patys, yra pažeista Vienos konvencija“, – LRT.lt sako Saulius Sondeckis jaunesnysis.
Dėl tolesnių žingsnių, D.Banionio sūnaus Raimundo Banionio teigimu, nėra apsisprendę ir žinomo aktoriaus artimieji.
„Tik penktadienį sužinojome šią žinią, reikia apgalvoti, kokie yra galimi mūsų ėjimai, pasitarti su S.Sondeckio sūnumi, kitais artimiausiais. Tačiau naujienos, aišku, nenustebino, nustebino anksčiau pasirodžiusi žinia apie bendradarbiavimą“, – kalba R.Banionis.
Liustracijos komisijos vadovas: nė vienas jų nebendradarbiavo
LRT.lt kalbintas Liustracijos komisijos pirmininkas A.Urmonas patvirtino, kad komisija S.Sondeckio ir D.Banionio atžvilgiu nutarė, kad jie su KGB nebendradarbiavo.
„LGGRTC paskelbė, kad yra duomenys, įtariant bendradarbiavus. Etiketė užklijuota, sitgmatizacija, įtarimų yra, ji sukelia visokių juodų minčių, o mūsų komisija nusprendė, kad negalima teigti, kad jie bendradarbiavo, nes nėra duomenų. O tų duomenų, kuriuos turi genocido centras, susidarymo šaltinis gali būti įvairus, pavyzdžiui, provokacijos“, – aiškina A.Urmonas.
Anot jo, ši komisijos išvada galėtų būti panaudota galimuose teisminiuose procesuose, jei tokie būtų inicijuoti.
„Tarkime, dėl reikalavimo paneigti centro paskelbtus duomenis“, – užsimena Liustracijos komisijos vadovas.
A.Urmono manymu, LGGRTC, prieš paviešindamas KGB dokumentus apie S.Sondeckį, D.Banionį, pirmiausia turėjo kreiptis į Liustracijos komisiją.
„Neatsakingai pasielgta. Mano požiūriu, reikėjo tokius įtarimus praleisti pro komisiją. Dabar tuos įtarimus pakabina kaip žaisliukus ant žmonių likimų, o juk yra tų žmonių vaikai, anūkai. Teisinėje valstybėje tokių dalykų neturėtų būti“, – komentuoja Liustracijos komisijos pirmininkas.
T.Burauskaitė: jokių verdiktų neskelbiame
LGGRTC direktorė Teresė Burauskaitė tikina, kad jos vadovaujamo centro paskelbti dokumentai neturi jokio vertinamojo pobūdžio – minimi asmenys iš tiesų bendradarbiavo su KGB ar ne.
„Mūsų prievolė yra skelbti dokumentus, mes jokių verdiktų neskelbiame. Liustracijos komisijos darbas yra svarstyti ir padaryti išvadą. Kažkodėl manoma, kad jei mes paskelbėme dokumentą, tai jau čia yra galutinis sprendimas.
Dokumentas yra dokumentas. Toks, koks yra, žurnalas buvo skelbiamas penkerius metus, jame buvo visokiausios informacijos. Mes parašėme preambulę, kurioje nurodoma, kaip vertinti mūsų skelbiamą medžiagą, ir tuo mūsų misija, atrodo, baigiasi. O kad kreipėsi ir pripažino, kad nebendradarbiavo, tai labai gerai“, – sako T.Burauskaitė.
Pašnekovė tikina, kad LGGRTC vykdo įstatymą ir darė viską, kaip numatyta jame.
„Tačiau žmonės turi pilietinę teisę kreiptis į teismą, o tuomet jau žiūrėsime, koks bus teismo verdiktas – mes galėjome skelbti tą žurnalą ar ne.
Jų pavardės – tik įrašai žurnale, o registracijos žurnalą mes skelbiame kaip vientisą dokumentą, papildytą komentarais. Šis dokumentas yra Lietuvos ypatingajame archyve ir dokumentu naudotis, tas pavardes matyti gali visi“, – kalba pašnekovė.
Istorikų nuomonės išsiskyrė
Buvusi ilgametė LGGRTC vadovė, istorikė Dalia Kuodytė LRT.lt teigia, kad siekiant paskelbti apie žmonių bendradarbiavimą su KGB, būtina griežtai laikytis įstatymų, įrodyti, kad asmenys sąmoningai dirbo išvien specialiosiomis tarnybomis. S.Sondeckio, D.Banionio atveju, D.Kuodytės manymu, LGGRTC pasielgė neprofesionaliai, mat vadovavosi dokumentų nuotrupomis. Be to, istorikė abejoja, ar KGB sudarytų agentų bylų registracijos žurnalas gali būti patikimas dokumentas.
„Šiuo atveju nežinau, kodėl centras, kuriam buvo pavesta viešinti dokumentus, šitą žurnalą pasiėmė kaip dokumentą, net nesupratę, kas čia yra per dokumentas. Man atrodo, kad paskutinėje vietoje toks dokumentas turėjo būti, ypač kalbant apie asmenis, kurių bendradarbiavimo įrodyti neįmanoma. Čia tarsi mesti smirdantį daiktą į ventiliatorių ir laukti, kas bus“, – tvirtina D.Kuodytė.
Vis dėlto, anot pašnekovės, tiek LGGRTC paskelbta informacija, kad S.Sondeckis ir D.Banionis bendradarbiavo su KGB, tiek ir Liustracijos komisijos išvada, kad nėra duomenų, leidžiančių spręsti apie bendradarbiavimą, iš esmės yra panašios juridinės galios.
„Aš manau, (S.Sondeckio, D.Banionio – LRT.lt) artimiesiems galbūt reikėjo tokio sprendimo, kad turėtų kuo argumentuoti savo versiją“, – teigia pašnekovė.
Tuo metu kitas istorikas Arvydas Anušauskas, dirbęs LGGRTC, stebisi Liustracijos komisijos sprendimu.
„Liustracijos komisija darydavo tyrimus gyvųjų žmonių atžvilgiu. Mirusiųjų atžvilgiu sprendimai iš viso nebuvo priimami, nes tų žmonių nepasikviesi paliudyti. Man tokie sprendimai už akių atrodo labai keistai, žinant tokios informacijos neišsamumą“, – LRT.lt sako A.Anušauskas.
Anot jo, kad ir ką nuspręstų Liustracijos komisija, dokumentų apie S.Sondeckio, D.Banionio veiklą turinys nepasikeis.
„Dokumentų jokia Liustracijos komisija pakeisti negali. Tik asmeninis žmogaus prisipažinimas gali lemti to dokumento turinį taip, kad ta prisipažinusio asmens pavardė yra užtušuojama. Bet, jei tai nebuvo savo laiku padaryta, tai tos pavardės lieka“, – atkreipia dėmesį istorikas.
