Šią savaitę Seimo valdantieji „valstiečiai“, „socialdarbiečiai“ ir LLRA-KŠS registravo nutarimo projektą pavadinimu „Dėl paklausimo Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui“.
Politikai siekia, kad KT įvertintų, ar per Seimo rinkimus visuomenininko Andriaus Tapino inicijuota kampanija „Viso gero, Woldemortai“ bei pažeidimai vienmandatėje Panerių–Grigiškių rinkimų apygardoje turėjo esminės įtakos Seimo rinkimams.
Neatsižvelgė į Seimo teisininkų pastabą
Tiesa, Seimo Teisės departamentas pažymėjo, kad tam jau ne laikas – terminai kreiptis į KT su paklausimu dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo pasibaigė šį antradienį, tai yra, praėjus 72 valandoms po to, kai Vyriausioji rinkimų komisija patvirtino galutinius Seimo rinkimų rezultatus.
„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis tikino, kad tai – ne problema.
„Konstitucinis Teismas nuspręs, ką su tuo daryti. Čia jau nebe mūsų prievolė“, – ketvirtadienį prieš Seimo posėdį komentavo jis.
Tokią pat nuomonę išsakė ir premjeras Saulius Skvernelis: „Tai yra vienintelė instancija, kuri gali priimti sprendimus ir nė vienas subjektas – nei prezidentas, jei nuo labiau Seimo pirmininkas – negali tokių klausimų vienasmeniškai nuspręsti.“
R.Karbauskis aiškino, kad į LLRA-KŠS skundą laiku nesureagavo Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.
„Pagal Konstituciją, tas turėjo būti padaryta laiku, Seimo pirmininkas turėjo atlikti savo pareigą, bet jis to nepadarė tuo laiku, kada buvo gautas kreipimasis“, – aiškino jis.
„Šitam nutarime bus išaiškinta, kodėl per 48 valandas Konstitucinis Teismas negavo šito kreipimosi“, – pridūrė valdančiųjų lyderis.
Teigia, kad LLRA-KŠS skundą gavo per vėlai
Parlamento vadovo atstovas spaudai Paulius Žeimys nurodė, jog pirmasis LLRA-KŠS skundas gautas spalio 26 dieną, jis buvo persiųstas Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui.
„Komiteto nariams, kurie yra ir Seimo nariai iš įvairių Seimo frakcijų, rašto turinys buvo žinomas. Tokia praktika taikoma visiems panašaus pobūdžio dokumentams.
Teigdamas, kad Seimo nariai nebuvo informuoti, ar keldamas abejones, kad jie buvo informuoti netinkamai, R.Karbauskis sako netiesą“, – BNS komentavo V.Pranckiečio atstovas.
Anot jo, antrą Valdemaro Tomaševskio pasirašytą prašymą kreiptis į KT parlamento vadovas asmeniškai gavo jau praėjus įstatyme nurodytam 24 valandų laikotarpiui, skirtam apskųsti rinkimų rezultatus.
Iš KT tikisi nuomonės
Konservatorius Kęstutis Masiulis abejojo, ar KT kompetentingas spręsti dėl A.Tapino kampanijos įtakos rinkimams.
LLRA-KŠS atstovė Rita Tamašunienė tokių abejonių neturėjo.
„Konstitucinis Teismas atsakys į visus klausimus. Taip pat bus suformuota nuomonė Konstitucinio Teismo, kaip yra reglamentuojamas trečiųjų asmenų dalyvavimas rinkimų kampanijoje, kaip Konstitucijoje įtvirtintos skaidrumo ir aukščiausių standartų nuostatos rinkimams įgyvendinamos visų rinkimų dalyvių kampanijoje“, – Seimo posėdžio metu kalbėjo ji.
Valdantieji bandė dėl kreipimosi į KT organizuoti nenumatytą Seimo posėdį, tačiau Seimo valdyba nusprendė, kad tam nėra pagrindo – politikams nepavyko surinkti reikiamų parašų posėdžiui surengti.
Dėl Seimo rinkimų rezultatų bei kreipimosi į KT į Seimo pirmininką V.Pranckietį ir prezidentą Gitaną Nausėdą LLRA-KŠS kreipėsi jau anksčiau, tačiau jie abu partijos prašymą atmetė.
Klausimas į Seimą grįš kitą savaitę
LLRA-KŠS įsitikinimu, A.Tapino inicijuota kampanija, kuria siekta, jog partija nepatektų į parlamentą, šiurkščiai pažeidė Seimo rinkimų įstatymą.
Vyriausioji rinkimų komisija konstatavo, kad akcija „Viso gero, Voldemortai“ ir leidinys „Viso gero, Valdemarai“ buvo neigiama LLRA-KŠS reklama, tačiau rinkimų kampanijos įstatymo nepažeidė, nes nei A.Tapinas, nei „Laisvės TV“ nebuvo politinės kampanijos dalyviai.
A.Tapinas tikino, kad jokių teisės aktų nepažeidė.
Projektą „Dėl paklausimo Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui“ toliau nagrinės Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, į Seimo salę jis grįš ateinantį antradienį.