„Vilnius pritraukia daugiausiai investicijų. Čia aktyviausias verslas, o dėl to mažiau bedarbių ir socialinių pašalpų gavėjų. Vilniuje vis dėlto dar yra didelė skola, kuri ateityje gali kelti daug problemų“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė LLRI vadovas Žilvinas Šilėnas.
Anot jo, po Vilniaus sekė Klaipėda – šiam miestui dar reikėtų gerinti verslo aplinką ir pritraukti daugiau investicijų.
„Situacija bendrai Lietuvoje gerėja. Vis dėlto ji gerėja nevienodai. Iš tikrųjų yra skirtumas ne tarp Vilniaus ir likusios Lietuvos, o tarp ekonomiškai aktyvių ir ekonomiškai mirštančių regionų. (...) reikia susimąstyti, kaip padaryti, kad ekonominių centrų Lietuvoje būtų daugiau. Savivaldybės privalo ūkiškai tvarkytis savo kieme“, – kalbėjo Ž.Šilėnas.
LLRI tyrimas parodė, kad trečioje vietoje liko Šiauliai, toliau rikiavosi Kaunas, Alytus ir Panevėžys. Tuo metu tarp rajonų pernai efektyviausiai veikė Kauno, Klaipėdos, Druskininkų, Marijampolės ir Šilutės rajonų savivaldybės.
LLRI savivaldybių efektyvumo tyrimo vadovė Aistė Čepukaitė teigė, kad pernai neefektyviausios buvo Ignalinos, Pagėgių, Raseinių, Zarasų ir Šilalės savivaldybės.
„Ignalinos rajono savivaldybė paskutinėje vietoje atsidūrė dėl savo socialinių ir ekonominių rodiklių. Pas juos yra didelis nedarbas. Be to, ši savivaldybė vienintelė šiemet nebendravo aktyviai su mumis, rengiant šį tyrimą“, – spaudos konferencijoje teigė A.Čepukaitė.
Savivaldybės surikiuotos pagal tai, kaip jos užtikrina žmogaus laisvę rinktis, skatina privačią iniciatyvą, kuria palankias verslo sąlygas, taupo išteklius, garantuoja savo veiklos skaidrumą. Indekse buvo vertinamos aktualiausios savivaldybių veiklos sritys – komunalinio ūkio, švietimo, sveikatos, socialinės rūpybos, investicijų ir plėtros, mokesčių, savivaldybės administracijos, turto valdymo ir biudžeto.
LLRI indeksą sudarė šeštą kartą. Indekse buvo įvertintos 6 miestų ir 54 rajonų savivaldybės. LLRI yra privati organizacija, daugiausia finansuojama stambaus kapitalo įmonių.
