Statytojų ir gyventojų sprendimą trauktis į priemiesčius veikiausiai nulemia tai, kad ten žemė yra pigesnė. „Šios teritorijos yra lengviau įsisavinamos. Tam yra mažiau apribojimų, taigi žmogus renkasi lengvesnį kelią“, – kalbėjo M.Statulevičius. Anot jo, neatmestina ir tai, kad gyventojus traukia galimybė susikurti didesnę gyvenamąją erdvę, gyventi savo susikurtoje socialinėje aplinkoje. Tačiau vis dėlto, anot M.Statulevičiaus, siekiant nepaversti miesto raidos chaotiška drieka, orientuotis reikėtų į vidinę miesto plėtrą.
Kalbėdamas apie vidinę plėtrą LNTPA direktorius vienu iš didžiausių jos privalumų įvardijo galimybę prisijungti prie jau sukurtos inžinerinės, socialinės, viešojo transporto ir paslaugų infrastruktūros. „Lemiamu veiksniu galėtų būti ir jau įrengtos viešosios erdvės, susiformavusi socialinė ir kultūrinė aplinka“, – tęsė M.Statulevičius.
LNTPA direktorius sutiko, kad galimybė susidurti su nesklandumais, plečiantis į miesto vidų – didesnė. Stabdyti projektą gali ir nuosavybių klausimai, ir tai, kad jis neatitinka bendrojo miesto plano. Galiausiai teritorija gali būti kultūros paveldo dalis, kas taip pat gali tapti kliūtimi.
Daug privalumų turi apleistų teritorijų, gamyklų konversijos. Nenaudojamų teritorijų prikėlimas naujam gyvenimui suteikia didelę naudą miestui, estetikai, kraštovaizdžiui.
Vis dėlto, M.Statulevičius neabejojo, kad kantrybė investuojant į vidinę miesto plėtrą atsiperka su kaupu. „Daug privalumų turi apleistų teritorijų, gamyklų konversijos. Nenaudojamų teritorijų prikėlimas naujam gyvenimui suteikia didelę naudą miestui, estetikai, kraštovaizdžiui. Laimi ir žmogus – jis prisijungia prie esamos infrastruktūros, taigi – jam nereikia rūpintis jos sukūrimu, o tai – lėšų taupymas“, – kalbėjo direktorius.
Būtinas visų indėlis
M.Statulevičius neabejojo, kad siekiant tvaraus miesto vystymo būtinas visų visuomenės sluoksnių suvokimas ir indėlis. „Visų pirma, pati valstybė turi turėti konkrečią ir racionalią urbanistinę politiką. Antra, savivaldos turi tapti miesto šeimininkėmis ir joms turi būti suteikta galimybė spręsti miestų plėtros klausimus.“
LNTPA direktorius atkreipė dėmesį į tai, kad ir pati visuomenė turi būti suinteresuota tvaria plėtra – ji turi būti aktyvi, įsijungti į problemų sprendimą, reikšti savo nuomonę. Tam reikalingos tvirtos bendruomenės. Prie LNTPA veikianti Darnios plėtros akademija įgyvendina skirtingus projektus, kuriuose gyventojai mokomi kurti bendruomenes, jas tvirtinti ir patiems kurti savo aplinką. Taip pat, pasak M.Statulevičiaus, rūpinantis tvaria plėtra pravartus ir paveldosaugininkų indėlis, reiktų keisti požiūrį nuo neleisti į saugoti naudojant.
M.Statulevičius, kalbėdamas apie vidinę miestų plėtrą, pabrėžė pastatų transformacijos, daugiafunkciškumo svarbą.
„Neseniai važinėdami po miestus Nyderlanduose mes susipažinome su galybe puikių konversijų, transformacijų sprendimų: senuose uosto dokuose įrengiamos erdvės menininkams ar startuoliams Tai leidžia miestui atgyti, o visuomenei ir verslui įgyvendinti savo siekius. Teko matyti kvartalus, kurių gyventojai vidury miesto yra įsirengę daržus, sakoma, kad minėti rajonai net gali patys save išmaitinti, veikia restoranai, kur dirba bendruomenės vaikai – taip pratinami prie atsakomybės, prasmingos veiklos.Kito tipo pavyzdys – Vokietijos „Hafencity“ projektas. Tai didžiausias miesto atnaujinimo projektas Europoje. Jame yra ir gyvenamosios paskirties, komercinės, ir viešojo poilsio, ir maitinimo zonų“, – pasakojo LNTPA direktorius.
LNTPA direktorius neabejojo, kad atsižvelgus į sėkmingus kitų šalių vidinės plėtros pavyzdžius daugiau sėkmingų projektų galima išvystyti ir Lietuvoje.
Pasak jo, kai kurių projektų Lietuvoje, aišku, negalima būtų įgyvendinti – jiems virsti tikrove neleistų šalies įstatyminė bazė, kad ir dėl darbo saugos dirbant pertvarkytuose dokuose arba dėl vaikų darbo reglamentavimo Tačiau M.Statulevičius tikino, kad kiekvienas konversijos projektas – atskira istorija ir sėkmingų pavyzdžių turime ir mes.
Darnios konversijos pavyzdys – Šiaurės miestelis Vilniuje
Vienu teigiamų konversijos miesto viduje pavyzdžių LNTPA direktorius įvardijo Šiaurės miestelio projektą. XIX a. įkurtą 53 ha ploto karinį dalinį buvo nuspręsta paversti daugiafunkciniu kvartalu. Vienas pirmųjų to realizacijos žingsnių – 1988 įkurta UAB „Šiaurės miestelis“, kuriai buvo išnuomota visa minėta teritorija.
1998–2005 m. daugelis Šiaurės miestelio pastatų buvo nugriauti ir suformuotas miesto gatvių tinklas. Didelė dalis Šiaurės miestelio teritorijos užstatyta gyvenamaisiais pastatais, taip pat įkurti komerciniai objektai, tokie kaip „Ogmios mietas“ ir kt. Dalis teritorijos subnuomota investuotojams, o už gautą infrastruktūros mokestį suformuotas miesto gatvių tinklas, nutiesti tinklai.
Prieš kelerius metus statybas pradėję norvegų investuotojai „Selvaag LT“ sostinės Kauno ir Mindaugo gatvių sankryžoje vietoje apleistų sandėlių įkūrė naują kvartalą: gyvenamuosius namus ir viešbutį „Comfort Hotel LT“, projektas paragino ateiti ir kitus investuotojus: įsikūrė prekybos centras, paskelbta apie kitų kvartalų statybas, o kvartalas geriausių NT projektų rinkimuose „Už darnią plėtrą“ apdovanota kaip geriausia konversija.
Kita sėkminga ir ambicinga konversija – Lofttown, kuri Vilniaus centre vietoje buvusios Kuro aparatūros gamyklos, palikdama charakteringiausias architektūros detales sukūrė loftų, būsto ir įstaigų kvartalą.
Tokie projektai vyksta ir Kaune, „YIT Kausta“ miesto centre sukūrė „Šilo namus“, šiemet apdovanotus kaip geriausią gyvenamųjų namų kvartalą.
LNTPA direktorius neabejojo, kad atsižvelgus į sėkmingus kitų šalių vidinės plėtros pavyzdžius daugiau sėkmingų projektų galima išvystyti ir Lietuvoje. Vidinė plėtra turėtų būti miestų tikslas, nes taip mažinami gyventojų kaštai kelionei į darbą ir iš jo, taupomas laikas, suteikiamos platesnės galimybės dalyvauti miesto gyvenime.
Parengta bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija
