Lietuviai neretai kreipiasi dėl pasitikėjimo savimi trūkumo, perdėto jaudulio bendraujant su aplinkiniais žmonėmis, neįprastų baimių.
– Egzistuoja mitas, kad užhipnotizuotą žmogų galima priversti daryti viską, tai tiesa?
– Ne. Stengiuosi paaiškinti klientams, kad neturiu galios priversti juos daryti tai, ko nenori patys.
Kažkur skaičiau puikiai išreikštą mintį šiuo klausimu: „Jei žmogus pasiduoda įtakai hipnozės metu, pasiduotų ir be hipnozės.“ Aš negaliu žmogui nieko įteigti ar priversti elgtis prieš jo paties valią, nesvarbu užhipnotizuotas jis ar ne.
– Kas vyksta užhipnotizavus žmogų?
– Pirmiausia, jis gali mąstyti, supranta, ką jam sakai ir gali atsakyti. Tai – transo būsena, lyg tarp sąmonės ir pasąmonės. Tai panašu į būseną prieš pat užmiegant. Transo metu žmogaus mąstymas susiaurėja, tad visą dėmesį reikia nukreipti būtent į norimą problemą.
– Hipnoze galite išgydyti bet kurį žmogų?
– Pasaulyje nėra absoliučių dalykų, tad tikrai ne bet kuriam galiu padėti. Pavyzdžiui, psichikos liga sergančių pacientų išgydyti negaliu.
Arba jei žmogus į seansą ateina apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų, su juo dirbti neįmanoma. Dar negaliu padėti keistis nenorinčiam žmogui, pavyzdžiui, jei kas nors liepia eiti pas hipnoterapeutą, bet pats žmogus nenori, jis nesileis padedamas.
– Kodėl jūs pasirinkote tokią neįprastą sritį?
– Aš visada norėjau padėti žmonėms. Lietuvoje studijavau gydymą labiau iš fizinės pusės, reabilitaciją, darbą su neįgaliaisiais. Hipnozė mane domino visą gyvenimą, aš tikiu jos didžiule nauda ir žinau, kad tai gali pakeisti žmogaus gyvenimą.
Užsiimant fiziniu gydymu, tave riboja daug faktorių, o žmogaus protas – beribis. Daugiau nei 90 proc. žmonijos turi vienokių ar kitokių psichologinių problemų. Vieniems jos gyventi netrukdo, kitiems – griauna gyvenimą. Mane hipnozė žavi dėl to, kad galima gydyti be jokių vaistų ir didžiulių išlaidų.
Esu turėjusi tokių žmonių, kurie atėję paprašo juos sugrąžinti atgal, jei per seansą išsiųsiu į anapilį ar kur toliau.
– Kokius žmones gydyti sunkiausia?
– Na, būna tokių klientų, kurie nori pagalbos, tiki ir pasitiki manimi, tačiau seanso metu suprantu, kad bus sunku. Jie suvokia, ką aš sakau, tačiau atmeta mano žodžius, įsijungia tarsi gynybinis mechanizmas, jie nepriima gydymo.
– Kaip vyksta seansas?
– Pirmiausia renku informaciją apie pacientą. Susitikus kalbame apie problemą, jį patį, požiūrį, jo rūpesčio priežastis ir panašiai. Kiekvieno žmogaus situacija – unikali, todėl būtina išsiaiškinti kuo daugiau. Po to žmogus atsipalaiduoja naudojant specialias kūno ir minčių atpalaidavimo metodikas, vėliau panyra į transo būseną. Laikroduku prieš akis nemojuoju (juokiasi).
– Esate bene viena lietuvė hipnoterapeutė Anglijoje, kaip dažnai į jus kreipiasi tautiečiai?
– Gana dažnai. Lietuviai atkeliauja iš įvairiausių miestų, važiuoja ir šimtus mylių. Kai turima problema tampa nebepakeliama, jiems nesvarbu, nei kurioje vietoje aš dirbu, nei kiek kainuoja paslaugos.
– Kaip pasikeičia žmogaus mąstymas po gydymo hipnoze?
– Pirmiausia, nėra taip, kad išėjęs po seanso žmogus tą pačią sekundę kitaip mąsto ir elgiasi. Hipnozės poveikis pasireiškia per laiką.
Kaip problemai suvešėti reikia laiko, taip ir pasveikti reikia laiko. Pacientas tampa budrus konkrečiai problemai ir sugeba atsispirti anksčiau įprastam elgesiui.
– Hipnozė nuo alkoholizmo Lietuvoje vadinta „kodavimu“, kurio metu pacientas įtikinamas, jog paragavęs lašą alkoholio mirs. Jūs naudojate tokią metodiką?
– Ne. Po tokios įtaigos žmogus imtų bijoti, kad jam nutiks kažkas blogo. Hipnozės metu nenaudoju įtaigos, apeliuoju į žmogaus sąmoningumą. Jis pats supranta, kas jam gresia, jei ir toliau gers, tačiau aš įteigti nemėgstu.
Daugiau informacijos apie Lauros Bakšės gydymą galite rasti čia.
