„Jungtinės Karalystės Vestminsterio Magistratų teismas pranešė, kad šiandien patenkino Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prašymą perduoti Lietuvai įtariamuosius Raimondo Baranausko ir Vladimiro Antonovo „Snoro“ byloje“, – rašoma Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pranešime spaudai.
Visą teismo sprendimą anglų kalba galite rasti čia:
Sprendimą, išnagrinėjęs Lietuvos generalinės prokuratūros prašymą, priėmė Londono Vestminsterio magistrato teismo teisėjas Jonhas Zani. Sprendimo santraukoje pažymima, kad juo nėra konstatuojamas „Snoro“ akcininkų kaltumas ar nekaltumas.
Anot J.Zani, Lietuvos išduotas Europos arešto orderis yra teisėtas, o teiginiai, kad Lietuva nacionalizavo „Snoro“ banką ir persekioja V.Antonovą dėl tautybės, o R.Baranauską – dėl politinių priežasčių, nebuvo įrodyti.
Teisėjas taip pat atmetė kritiką dėl buvusio „Snoro“ banko laikinojo administratoriaus Simono Freakley'io veiklos.
„Aš nemanau, kad kuriam nors iš šių asmenų bus pakenkta teismo proceso metu dėl to, kad V.Antonovas yra rusų kilmės, arba dėl politinių V.Antonovo ir R.Baranausko pažiūrų“, – rašoma nutarties santraukoje.
J.Zani teigimu, jis yra įsitikinęs, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos veiksmų prieš „Snoro“ akcininkus ėmėsi dėl to, jog jie yra kaltinimi dideliu sukčiavimu, o V.Antonovo ir R.Baranausko išdavimo siekiama, kad jie būtų teisiami.
Aš nemanau, kad kuriam nors iš šių asmenų bus pakenkta teismo proceso metu dėl to, kad V.Antonovas yra rusų kilmės, arba dėl politinių V.Antonovo ir R.Baranausko pažiūrų, – rašoma nutartyje.
Nutarties santraukoje taip pat nurodoma, kad V.Antonovas ir R.Baranauskas neįtikino teismų, kad jų išdavimas Lietuvai prieštarautų Žmogaus teisių konvencijai.
„Aš nebuvau įtikintas, kad V.Antonovo gyvybei gresia realus pavojus, jog yra reali rizika, kad prašomiems išduoti asmenims gali rimtai nukentėti ne dėl valstybės pareigūnų veiksmų“, – rašoma nutarties santraukoje.
Pažymima, kad Lietuvos valdžios atstovai Jungtinės Karalystės teismui pateikė rašytinius įsipareigojimus, užtikrinančius, kad bus imtasi tinkamų priemonių, jei iškiltų pavojus V.Antonovo ir R.Baranausko gyvybei ar sveikatai.
J.Zani teigimu, jis taip pat atmete teiginius apie galimą neteisėtą spaudimą teisėjui, kuris nagrinės V.Antonovo ir R.Baranausko bylą.
„Aš esu visiškai įsitikinęs, kad jei tokį spaudimą būtų bandoma taikyti, teisėjas (nagrinėsiantis bylą) jį tvirtai atmestų“, – rašoma nutarties santraukoje.
Anot Generalinės prokuratūros, pirmos instancijos teismo sprendimas per 7 dienas gali būti skundžiamas aukštesnės instancijos teismui, vėliau – ir aukščiausios instancijos teismui.
V.Antonovo ir R.Baranausko ekstradicijos bylą Vestminsterio magistrato teismas pradėjo nagrinėti 2011 metų lapkritį.
Lietuvos Generalinė prokuratūra yra pateikusi Europos arešto orderį dėl V.Antonovo ir R.Baranausko suėmimo, be to, ji yra pareiškusi jiems įtarimus pasisavinus apie 1,7 mlrd. litų „Snoro“ turto. Prokurorai taip pat yra apriboję įtariamųjų nuosavybės teises į 805 mln. litų vertės turtą.
Kitas Londono teismas pernai vasarį atmetė V.Antonovo prašymus atidėti civilinio ieškinio nagrinėjimą, kol bus priimtas sprendimas dėl jo ekstradicijos bei dėl arešto orderio panaikinimo.
Buvęs „Snoro“ valdybos pirmininkas V.Antonovas ir vienas jo akcininkų R.Baranauskas šiuo metu gyvena Jungtinėje Karalystėje, kur laukia teismo sprendimo jų ekstradicijos byloje.
Ikiteisminis tyrimas dėl banko „Snoras“ galimo turto pasisavinimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo, dokumentų klastojimo, piktnaudžiavimo, turto iššvaistymo ir pinigų plovimo buvo pradėtas 2011 m. lapkričio 14 d. 2011 metų lapkričio 16-ąją nacionalizuotam bankui „Snoras“ bankroto byla iškelta tų pačių metų gruodžio 7-ąją.
Byloje – ir Viktoro Uspaskicho pavardė
Ekstradicijos byloje liudijo ir Europos parlamento narys Grahamas Watsonas. Londone jis pasakojo apie Viktoro Uspaskicho ekstradicijos bylą (Lietuva prašė Rusijos išduoti V.Uspaskichą, kuris slaptėsi Rusijoje dėl Lietuvoje jam iškeltų įtarimų vadinamosios juodosios buhalterijos byloje – 15min.lt).
Pasak G.Watsono, V.Uspaskicho ir V.Antonovo bylos yra labai panašios: abu yra rusai, abu yra kaltinami sukčiavimu, abu siejami su pagrindine opozicine partija (parodymai duoti prieš 2012 metų Seimo rinkimus – 15min.lt) ir yra teisiami dėl politinių priežasčių, abu bijo dėl savo saugumo Lietuvoje.
G.Watsonas aiškino esąs nenustebęs, kad V.Antonovui iškelti kaltinimai yra sufrabikuoti – jos lėmė politinės priežastys ir faktas, kad jis yra rusas.
Londone liudijo ir buvęs Seimo narys Vidmantas Žiemelis. Pasak jo, Seime priimti įstatymai, leidę valstybei periimti „Snorą“, buvo priimti skubotai. Esą nebuvo skirta pakankamai laiko tokiam rimtam klausimui – diskusijoms skirta itin mažai laiko motyvuojant, kad klausimą reikia skelbti nedelsiant.
V.Žiemelis Londone aiškino, kad įstatymų priėmimas prieštaravo Konstitucijai.
V.Vasiliauskas laukia, kada galės pažiūrėti R.Baranauskui ir V.Antonovui į akis
Lietuvos banko vadovas sako, kad jo nenustebino Jungtinės Karalystės teismo sprendimas Lietuvai išduoti buvusius žlugusio banko „Snoras“ akcininkus Raimondą Baranauską ir Vladimirą Antonovą. Jis teigia ilgai laukiantis galimybės pažiūrėti jiems į akis. Finansų ministras sprendimo kol kas nekomentuoja.
„Aš asmeniškai ir tikėjausi tokio teismo sprendimo. Čia vis dėlto yra baudžiamoji byla, mes baudžiamojoje byloje nesame šalis. Mes, kaip reguliuotojas, savo darbą atlikome. Aš tikiuosi, kad šis sprendimas reikš, kad aš ponui Baranauskui ir ponui Antonovui teismo proceso metu Lietuvoje galėsiu pažiūrėti į akis, ko aš tikrai nuoširdžiai norėjau“, – BNS sakė centrinio banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Jis sakė nesusipažinęs su teismo sprendimo argumentacija. Anot V.Vasiliausko, sunku prognozuoti, kiek dar gali trukti bylinėjimasis, jei R.Baranauskas ir V.Antonovas skųs teismo sprendimą.
Tuo metu finansų ministras Rimantas Šadžius BNS sakė negalintis komentuoti teismo sprendimo, kol jo nematė: „Nieko kol kas neskaičiau, todėl susilaikysiu nuo komentarų. Būtų neatsakinga nesusipažinus komentuoti“.
Žlugus „Snorui“, Finansų ministerija paskolino Indėlių draudimo fondui 3,084 mlrd. litų paskolą indėliams kompensuoti, iš jos iki pernai spalio buvo negrąžinta apie 2,2 mlrd. litų.
Kas Lietuvoje laukia R.Baranausko ir V.Antonovo?
Ekstradicijos bylos laimėjimas reiškia, kad Lietuva galės pati teisti buvusius „Snoro“ savininkus už banko sužlugdymą.
V.Antonovas ir R.Baranauskas Lietuvoje bus kaltinami turto išeikvojimu ir neteisėtu turto pasisavinimu, maksimali bausmė – 10 metų. Taip pat jie bus teisiami už dokumentų klastojimą. Maksimali bausmė pagal šį Baudžiamojo kodekso punktą – 6 metai kalėjimo.
Už nesąžiningą pajamų apskaitą jiems gresia dar 4 metai kalėjimo. R.Baranauskas ir V.Antonovas bus baudžiami ir už piktnaudžiavimą ir už piktnaudžiavimą tarnyba. Už tai jiems gresia 6 metai kalėjimo.
Stasys Šedbaras: buvę „Snoro“ akcininkai turėtų skųsti teismo sprendimą
Seimo narys teisininkas Stasys Šedbaras neabejoja, kad buvę žlugusio banko „Snoras“ didžiausi akcininkai R.Baranauskas ir V.Antonovas, kuriuos Jungtinės Karalystės teismas pirmadienį sutiko išduoti Lietuvai, skųs teismo sprendimą. Tačiau politikas mano, kad ir aukštesnės instancijos teismas patvirtins tokį pat sprendimą.
„Žinoma, aš tikiuosi, kad jie skųs, jeigu pavyko tiek laiko bylą tempti, tai greičiausiai bus stengiamasi išnaudoti visas priemones. Po to vėlgi apskundimas apskundimu, o kada apeliacinis teismas imsis bylos, irgi gali užtrukti keletą mėnesių, ar gal netgi ilgiau“, – LRT radijui pirmadienį sakė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas konservatorius S.Šedbaras.
„Kiek aš žinau Britanijos teisinę sistemą, tai, matyt, bus dar galima revizija – kasacija, tai be jokios abejonės, šis procesas gali užtrukti, bet, kaip ten bebūtų, šios instancijos teismo sprendimas jau yra galų gale ir termino prasme priimtas sprendimas ir, tikėkimės, kad tiek laiko teismas, analizavęs pateiktą dokumentaciją, priėmė sprendimą, kurį kitos instancijos turėtų patvirtinti“, – kalbėjo politikas.
Anot jo, šis teismo sprendimas rodo, kad yra pagrindo išduoti žlugusio banko akcininkus.
„Lietuva, pradėjusi baudžiamąjį persekiojimą dėl galimo lėšų iššvaistymo, kreipėsi į šalį, kurioje yra buvę akcininkai Baranauskas, Antonovas. Buvo išduotas orderis, daugiau kaip porą metų pavyko advokatams vilkinti procesą, tačiau tai rodo, kad preliminarūs duomenys, kuriuos vertino Londono pirmosios instancijos teismas, tą leidžia, matyt, priimti sprendimą išduoti. Nes lygioje vietoje nebūtų tokie sprendimai priimami, jeigu nebūtų tam tikrų įtarimų, pagrįstumų“, – teigė Seimo narys.
Anot jo, buvo bandoma pademonstruoti, kad R.Baranauskas ir V.Antonovas buvo persekiojami dėl politinių motyvų, tačiau dabar aišku, kad tai – kriminalinė byla.
„Kitas dalykas rodo, kad čia nėra jokio politikavimo (...). Didžiosios Britanijos teismas mano, kad tai yra kriminalinė byla, yra pagrindo ją toliau tirti ir tikėkimės, kad ir kitų instancijų teismo sprendimas, jeigu būtų apskųstas šios dienos sprendimas, bus palankus Lietuvai, ir atsidurs Antonovas su Baranausku Lietuvoje, ir mūsų institucijos galės vykdyti savo darbą“, – aiškino S.Šedbaras.
Su buvusiais „Snoro“ akcininkais 15min.lt susisiekti kol kas nepavyko.
Londone – lietuvių protestas
Gindama dėl banko veiklos nukentėjusių savo narių interesus, „Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacija piketu Londone siekė atkreipti Didžiosios Britanijos visuomenės ir suinteresuotų šalių dėmesį į šią bylą. Šalia teismo piketavo specialiai atvykusi Asociacijos narių grupė, prie kurios prisijungė Londone gyvenantys dėl bankrutavusio „Snoro“banko veiklos nukentėję lietuviai.
„Esame patenkinti Londono teismo sprendimu. Kadangi anksčiau ar vėliau „kortos“ – jau bus Lietuvos teisėsaugos rankose ir veiksmas, tikimės, persikels į Lietuvą. Sieksime, kad tyrimas vyktų sklandžiai, skaidriai ir objektyviai. Koks bus teismo verdiktas Lietuvoje – parodys ateitis, bet tikimės, kad „Snoro“ griūties kaltininkai bus nubausti pagal „nuopelnus“, – sakė „Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacijos vykdantysis direktorius Aras Petrauskas.
