„Reikia vieną kartą labai aiškiai paprastai Lietuvos žmonės pasakyti, kad jeigu jie gauna pajamas iki 2 tūkst. litų, jiems tikrai neapsimoka būti kaupiamuosiuose fonduose. (...) Jeigu jie senatvėje nori turėti pajamas, jie turi grįžti į “Sodros„ sistemą“, – antradienį po susitikimo su parlamentinio Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto, „Sodros“ vadovais ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovais pareiškė L.Graužinienė.
Jeigu jie gauna pajamas iki 2 tūkst. litų, jiems tikrai neapsimoka būti kaupiamuosiuose fonduose.
„Jie turės nuostolių ir valstybei vistiek reikės skirti papildomai (lėšų – BNS) dėl jų išlaikymo – per pašalpas, per kompensacijų didinimą“, – pridūrė Seimo vadovė.
Tačiau L.Graužinienė neatmetė galimybės, kad gali būti pratęstas terminas, per kurį šalies gyventojams reikia apsispręsti dėl to, kaip kausis pensiją – tik „Sodroje“ ar ir antros pakopos fonduose.
„Čia jau politinės diskusijos klausimas“, – pareiškė politikė.
L.Graužinienė taip pat tikisi, kad jau priėmusiems sprendimą dėl tolesnio dalyvavimo pensijos kaupimo sistemoje mažai uždirbantiems šalies gyventojams gali būti sudaryta galimybė pakeisti savo nuomonę.
„Be abejo, bus įvertinta, kiek tokių žmonių bus ir kokie galimi jų nuostoliau, manau čia ne problema vienaip ar kitaip palengvinti jų dalią, jeigu žmonės supras, kad padarė klaidą“, – tvirtino L.Graužinienė.
Ji taip pat pabrėžė, kad daug priklauso ir nuo žmogaus amžiaus – kuo jis vyresnis, tuo mažiau šansų turi senatvei sukaupti lėšų antros pakopos pensijų fonde.
„Šitie žmonės turėtų grįžti į “Sodros„ sistemą ir mes tikrai išspręstume jų klausimą labai gražai ir civilizuotai – šiek tiek pataisę įstatymus“, – tvirtino L.Graužinienė. Anot jos, pirmieji pakeitimai bus aptariami jau po savaitės.
„Laiko nėra daug, bet, aš įsitikinusi, kad su biudžetu tikrai rasime tą sprendimą“, – žadėjo L.Graužinienė.
Pasak Seimo vadovės, apie 800 tūkst. gyventojų dar nėra apsisprendę, kaip toliau kaups pensiją.
„Iš jų 300 tūkst. praktiškai neturi darbinių pajamų, 25 proc. gauna iki 1 tūkst. litų pajamas, o tų, kurie gauna iki 2 tūkst. litų – 33 proc. Tai reiškia iš neapsisprendusių – 58 proc., kurie gauna pajamas iki 2 tūkst .litų “, – sakė L.Graužinienė.
Dabar įstatymai numato, kad jeigu dėl pensijų kaupimo finansavimo sistemos keitimo gyventojai toliau nebenorėtų dalyvauti antros pakopos pensijų fondų veikloje ir pensiją nutartų kauptis tik „Sodroje“, antros pakopos pensijų fonduose sukaupta dalis ten ir liktų. Tačiau ši tvarka tikriausiai bus keičiama.
Parlamentinio Socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovė Kristina Miškinienė sakė, kad „teisiškai reikia spręsti tokius klausimus“, nes per 10 metų nuo pensijų reformos pradžios, vieni antros pakopos pensijų fonduose sukaupė nedaug, kiti daugiau, vieniems iki pensijos liko keleri metai, kitiems dešimtys.
Nuo šių metų balandžio 1 dienos galima iš antros pakopos pensijų fondų grįžti į „ Sodrą“ arba pasilikti pensijų fonduose.
„Tas klausimas labai svarbus. (...) Būtų ieškomas teisinis variantas, kad to žmogaus, kuris nenorėtų, kad jo “Sodros„ pensija būtų sumažinta, grįžtų į “Sodrą„ (su lėšomis sukauptomis antros pakopos fonduose – BNS). Tai vienas iš variantų“, – sakė K.Miškinienė.
Nuo šių metų balandžio 1 dienos galima iš antros pakopos pensijų fondų grįžti į „ Sodrą“ arba pasilikti pensijų fonduose. Pasiliekantys pensijų fonduose dar gali spręsti, ar skirti papildomų lėšų kaupimui, ir taip gauti valstybės paskatą. Apsispręsti gyventojams Seimas yra leidęs iki šių metų gruodžio. Nauji pensijų fondų dalyviai gali rinktis tik tu variantus – vien „ Sodrą“ arba dalyvaujant antroje pakopoje skirti ir papildomų lėšų kaupimui, ir taip gauti valstybės paskatą.
Nuo 2016 metų papildomos asmens lėšomis mokamos įmokos dydis sieks 2 proc. dalyvio draudžiamųjų pajamų, iš valstybės biudžeto mokamos įmokos dydis – 2 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio.
Antros pensijų pakopos fonduose rugsėjo 1 dienos duomenimis sukaupta 5,1 mlrd. litų. „Sodros“ duomenimis, dabar pensijų reformoje dalyvauja 1,067 mln. įvairaus amžiaus Lietuvos gyventojų.
Šių metų spalio 1-ąją 750-800 tūks. šalies gyventojų mokėjo įmokas „Sodrai“.
