Atsakomybę prisiims Seimas
„Jei Lietuvoje nėra vieningos atsakomybės dėl užsienio politikos, ji skaidoma tarp Vyriausybės ir prezidentės, visą atsakomybę už vientisą užsienio politiką pasiryžęs prisiimti Seimas“, – trečiadienį pareiškė L.Graužinienė.
L.Graužinienė: „Visą atsakomybę už vientisą užsienio politiką pasiryžęs prisiimti Seimas.“
Kaip teigiama išplatintame pranešime, po oficialaus vizito Gruzijoje lankydamasi Ukrainoje ji atidžiai stebi Lietuvoje susiklosčiusią situaciją dėl Rusijos. Parlamento vadovė apgailestauja, kad susidariusioje situacijoje šalyje nėra vieningos atsakomybės dėl užsienio politikos, ji skaidoma tarp Vyriausybės ir valstybės vadovės Dalios Grybauskaitės.
Grįžusi iš vizito parlamento vadovė ketina „nedelsiant aiškintis situaciją, nes išskaidžius atsakomybę, kaip ir bet kurioje kitoje srityje, bus neaišku, kas iki galo nepadaro savo darbo“.
Tiesa, kokių konkrečių žingsnių galėtų imtis Seimas, pranešime nenurodoma.
Užmojis kelia šypseną
Užsienio reikalų komiteto vicepirmininkas A.Ažubalis, iš portalo 15min.lt išgirdęs apie L.Graužinienės ambicijas, gūžčiojo pečiais.
„Manau, tai yra, švelniai kalbant, bandymas skaldyti Lietuvos tarpinstitucinį ir tam tikru tarppartinį bendradarbiavimą užsienio politikos srityje“, – pažymėjo jis.
 |
| Audronius Ažubalis |
Seimo pirmininkės pareiškimas konservatoriui „kelia šypseną“, mat Seimui nesuteikta galių prisiimti atsakomybę už užsienio politiką.
Anot buvusio ministro, dabartinė Vyriausybė nevykusiai reagavo į vežėjų ir pieno produktų gamintojų krizę, nes esą nepasimokė iš praėjusios Vyriausybės patirties spręsti panašias situacijas, buvusias 2009-aisiais ir 2011-aisiais. Pavyzdžiui, prieš ketverius metus, vos pasikeitus valdžiai, iškart prasidėjo „pieno karas“ ir eilės pasienyje su Rusija.
„Valdantieji tapo rinkimų kampanijų ir pažadų įkaitais. Prieš rinkimus jie kalbėjo apie santykių perkrovimą, pastatymą ant bėgių, – kalbėjo A.Ažubalis. – Niekas nekalba taip vienašališkai. Turi abi pusės susitarti perkrauti. Jei automatiškai pasakai „perkrausiu“, o kita pusė atkerta „ne“, nereaguoja, net šaiposi… Į krizę buvo reaguota nemokšiškai, pavėluotai, bandyta spręsti po kilimu. Su Rusija tartis po kilimu neįmanoma.“
Konstitucijoje nurodyta, kad pagrindinius užsienio politikos klausimus sprendžia ir kartu su Vyriausybe užsienio politiką vykdo prezidentas. Seimas tik ratifikuoja ir denonsuoja Lietuvos pasirašytas tarptautines sutartis, svarsto kitus užsienio politikos klausimus.
„Pozicionuoja save kaip lyderę“
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Mažvydas Jastramskis atkreipė dėmesį, kad „darbietė“ nuo pat išrinkimo Seimo pirmininke ėmė elgtis aktyviai, jos pareiškimai matomi.
M.Jastramskis: „ Gal tai ves į nominavimą kandidate prezidento rinkimuose, kuriuose jau yra dalyvavusi, bet nelabai sėkmingai. Gal pareiškimai susiję su partijos reitingais.“
Dar prieš pasisiūlydama diriguoti užsienio politikai ji Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovui Audriui Siaurusevičiui pasiskundė dėl žurnalistės Ritos Miliūtės elgesio per laidą, kurioje dalyvavusi ką tik parlamento vadove tapusi L.Graužinienė buvo speičiama į kampą. Politologas tai pavadino „kišimusi į žiniasklaidą, nesvarbu, kad valstybinė“.
Paaiškėjus, kad Darbo partija į Seimo pirmininkus siūlys L.Graužinienę, kilo abejonių, ar ji sugebės tinkamai eiti šias pareigas po Vydo Gedvilu, kuris buvo palyginti „minkštas“ ir nelabai matomas.
„Ji bando pozicionuoti save kaip lyderę. Gal tai ves į nominavimą kandidate prezidento rinkimuose, kuriuose jau yra dalyvavusi, bet nelabai sėkingai. Gal pareiškimai susiję su partijos reitingais“, – portalui 15min.lt svarstė M.Jastramskis.
Pareiškimą dėl užsienio politikos pašnekovas pavadino keistu, mat Konstitucijoje „aiškiai parašyta, kad ją vykdo Vyriausybė su prezidentu“. Ar dabar su Rusija turėtų kalbėtis prezidentė, ar Vyriausybė, esąs susitarimo reikalas.
„Dabartinis pingpongas – Vyriausybė sako, kad prezidentė turi spręsti krizę, o L.Graužinienė – kad nei tas, nei tas, bet Seimas, – yra bandymas pasinaudoti situacija, kuri Lietuvai visai nenaudinga, ir numesti atsakomybę kitam“, – aiškino politologas.
 |
| Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Seime |
Anot jo, Seime yra Užsienio reikalų komitetas, kurio darbas – svarstyti užsienio politikos klausimus. Esą net nežinia, kaip parlamente dirbanti keturių valdančiųjų partijų koalicija galėtų prisiimti bendrą atsakomybę dėl užsienoi politikos. Geriausia, M.Jastramskio siūlymu, kad visos institucijos derintų pozicijas, nes žodžiai kartais būna svarbiau nei veiksmai.
„Graudu, kai, pirmininkaujant ES Tarybai, šalies viduje, užuot susivieniję, visi priešinasi tarpusavyje. Tai rodo arba visišką politinės kultūros nebuvimą, arba savanorišką interesų demonstravimą“, – teigė pašnekovas.
Prezidentės ir premjero ginčas – kam reikia spręsti krizę?
Interviu portalui 15min.lt prezidentė pažėrė kritikos Vyriausybei dėl vangios reakcijos į krizę, kilusią, kai Rusija pradėjo itin kruopščiai pasienyje tikrinti Lietuvos vežėjus ir apribojo lietuviškų pieno produktų importą.
 |
| BFL/Butauto Barausko nuotr./Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė |
„Mane tik truputį stebina mūsų Vyriausybės požiūris, kai ką tik mačiau žemės ūkio ministro Vigilijaus Juknos pasisakymą. Jis vis dar sako, kad kreiptis į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) nereikia, kad patikra nesanti didelė problema. Be abejo, jei Lietuvos Vyriausybei tai nėra problema, ko gero, palauksime dar kokių nors išbandymų“, – teigė D.Grybauskaitė.
Ji paragino ruoštis kreipimuisi į PPO, o susidariusią situaciją ji pavadino pirmu rimtu išbandymu šitai Vyriausybei.
Reaguodamas į valstybės vadovės žodžius, premjeras Algirdas Butkevičius atkirto raginimu šiuo klausimu užsiimti Prezidentūrai, nes užsienio politika yra šalies vadovo kompetencija.
„Prezidentė pagal Konstitucijoje nustatytas funkcijas yra atsakinga už užsienio politiką, todėl ji turėtų kuo skubiau išsiaiškinti, iš kur kyla šie diplomatiniai nesusipratimai, kas perduoda nepatikrintą informaciją, ir užkirsti kelią skleidžiamai panikai“, – Socialdemokratų partijos išplatintame pareiškime buvo cituojamas ministras pirmininkas A.Butkevičius.
 |
| Eglės Digrytės nuotr./Vygaudas Ušackas |
Anot socdemų, Lietuvos politikai turėtų galvoti ne tik apie artėjančius rinkimus ir savo reitingus, bet susivienyti dėl bendro intereso: „Šiuo metu, kai, Lietuvai pirmininkaujant Europos Sąjungos (ES) Tarybai, ruošiamasi spręsti Ukrainos ir visos Rytų partnerystės klausimus Vilniuje, Lietuvos politikai turėtų galvoti ne tik apie artėjančius rinkimus ir savo reitingus, bet susivienyti dėl bendro intereso.“
Žibalo į ugnį įpylė kitas buvęs užsienio reikalų ministras, ES ambasadorius Rusijoje Vygautas Ušackas. Interviu portalui 15min.lt jis pareiškė pasigendantis „aiškiai suformuluotų, prioritetinių užsienio politikos, ypač santykiuose su Rusija raiškos, kuri tarnautų žmonių interesams“.
