„Europoje taip pat turi būti sprendžiamas klausimas sisteminis, ne dalintis, kiek čia atvyksta, o labai aiškiai išspręsti klausimą tose kilmės šalyse, kur kyla problemos. Jei tai karo zonos, tai karo pabėgėliai, jei tai ekonominiai pabėgėliai, kitas dalykas.
Ekonominiai pabėgėliai visada eis į turtingas šalis ir galbūt tada nereikia tarpinių stotelių daryti, o karo pabėgėliams svarbi saugi aplinka ir socialinis užtikrintumas, reikia skirti tas problemas, negalima jų suplakti ir pasidalinti. Žmonės ne kažkas tokio, kur pasiėmė ir pasidalino“, – trečiadienį Žinių radijui sakė L.Graužinienė.
„Net nemoralu dalinti žmones kvotomis, tą turi suprasti Europos vadovai“, – pridūrė parlamento vadovė.
Lietuva, Seimo pirmininkės teigimu, visų pirma turi susiskaičiuoti, kiek pabėgėlių realiai galėtų priimti, taip pat įvertinti, jog dar gali padaugėti iš Ukrainos bėgančių žmonių, kuriuos reikės priimti.
Sprendimą dėl priimamų pabėgėlių skaičiaus, jos vertinimu, turi patvirtinti Seimas, nes tiesiogiai susiję su biudžeto lėšomis.
„Žvelgiant į srautus, tie skaičiai kis ir kis, todėl turime pažiūrėti sistemiškai ir susidėlioti integravimo programas, o tam reikalingi pinigai. Manau, kad tolesnės diskusijos turėtų būti perkeltos į plenarinį posėdį, ir turi būi aiški parlamento pozicia, nes jis tvirtins biudžetą, o jei mes turėsime žmones, o nebus pinigų jų socialinėms programoms, bus blogai“, – pabrėžė Seimo pirmininkė.
Lietuva ir kitos Europos Sąjungos (ES) šalys trečiadienį turėtų sulaukti naujo Briuselio pasiūlymo dėl pabėgėlių paskirstymo, siekiant palengvinti Italijai, Graikijai ir Vengrijai tenkančią naštą.
Europos Komisijos pirmininkas Jeanas Claude'as Junckeris planą dėl migrantų krizės pateiks kreipdamasis į Europos Parlamento narius Strasbūre.
Pagal naująjį planą, valstybėms bus siūloma per dvejus metus perkelti 160 tūkst. žmonių. Anksčiau Briuselis siūlė paskirstyti 40 tūkst. prieglobsčio prašytojų, tačiau valstybės narės susitarė dėl kiek daugiau nei 32 tūkstančių.
Pagal naująjį planą, valstybėms bus siūloma per dvejus metus perkelti 160 tūkst. žmonių.
Vasarą Lietuva įsipareigojo per dvejus metus priimti 325 pabėgėlius – 255 iš Italijos ir Graikijos, dar 70 – iš trečiųjų šalių, tikriausiai Turkijos.
Lietuvos Vyriausybės atstovai pripažino, kad šis skaičius turbūt didės. Užsienio žiniasklaidoje skelbta, kad naujajame pasiūlyme Lietuvos gali būti prašoma priimti apie 780 pabėgėlių, šiuo metu esančių Italijoje, Graikijoje ir Vengrijoje.
Lietuva ir kitos Vidurio bei Rytų Europos šalys iki šiol nepritarė, kad Briuselio nustatytos kvotos būtų privalomos. Vokietija ir Prancūzija remia tokią idėją.
