„Mes matome, kad visame šiame procese žmogaus teisių klausimai neegzistuoja. Ir tenka apgailestauti, kad struktūros, atlikdamos savo darbą, visiškai pamina žmogiškąjį faktorių. Čia yra nenormalu valstybėje. Kiekvienas darbą turi atlikti civilizuotai, pirmiausia. Turi pagalvoti ir apie kitą žmogų, apie kito žmogaus aplinką“, – po susitikimo su žiniasklaidos atstovais teigė L.Graužinienė.
Mokė žmogiškumo
Pasak jos, STT pareigūnai nežmoniškai elgėsi su BNS redaktore Jūrate Damulyte, kai kratą jos namuose atliko vaikų akivaizdoje, o pati redaktorė po savaitę trukusių apklausų ir kratų pirmadienį atsidūrė ligoninėje.
Man, kaip motinai, tai yra labai svarbu. Šiuo atveju niekas neklausė, kokį poveikį vaikams palieka matyti veiksmai, – pabrėžė Seimo pirmininkė.
„Aš galvoju po šio pasitarimo, pokalbio, kad aš grįžusi vis dėlto susisieksiu su STT vadovybe ir pabandysiu kai kuriuos momentus, nesigilinant į ikiteisminio tyrimo detales, išsiaiškinti, nes tai yra labai svarbu“, – sakė ji.
Seimo pirmininkė svarstė, ar nevertėtų teisėsaugininkams pasiūlyti susikurti savo etikos kodeksų, nes šiuo metu jie vykdydami savo pareigas absoliučiai nepaisė vaikų interesų.
„Man, kaip motinai, tai yra labai svarbu. Šiuo atveju niekas neklausė, kokį poveikį vaikams palieka matyti veiksmai. Tikrai yra apie ką pakalbėti. Pasidomėsiu, ar jie tik daro procesinius veiksmus, nesvarbu, kokiomis sąlygomis, ar jie dar šiek tiek turi ir žmogiškumo“, – paklausta, ką konkrečiai sakys STT vadams, sakė L.Graužinienė.
Dūriai STT vadovui
Itin daug priekaištų L.Graužinienė turėjo atostogų išėjusiam STT vadovui Sauliui Urbanavičiui. Anot jos, šis pasielgė kaip bailys ir turi palikti tarnybą.
„Vertinu kaip vadovo bailumo atvejį. Bailus vadovas tokioje vietoje negali užimti pareigų. (…) Aš manau, kad vadovas turėjo ne pasiimti atostogas, bet, jei jau jis buvo atostogose, tai turėjo grįžti į darbą ir išsiaiškinti, kas čia vyksta“, – antradienį paklausta, kaip vertina S.Urbanavičiaus sprendimą atostogauti, griežta buvo L.Graužinienė.
Ji pabrėžė pati STT vadovo pasiaiškinti nekviesianti ir paliksianti šį „malonumą“ Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui.
Primename, kad STT direktorius S.Urbanavičius atostogauja nuo pirmadienio.
Tai paaiškėjo LRT žurnalistams mėginant pasikviesti STT direktorių į laidą, kurioje aptariamos žiniasklaidą ir dalį visuomenės papiktinusios teisėsaugos priemonės vykdant tyrimą dėl slaptos Valstybės saugumo departamento informacijos nutekinimo.
Iškvietė per 25 minutes
Netrukus po šių pareiškimų Seimo pirmininkės sekretoriatas pranešė, kad STT direktoriaus pavaduotojas Žydrūnas Bartkus, generalinis prokuroras Darius Valys ir vaiko teisių kontrolierė Edita Žiobienė lankosi pas L.Graužinienę.
D.Valys pripažino, kad apie susitikimą pas Seimo pirmininkę jam buvo pranešta prieš 25 minutes. „Laiko užteko“, – šyptelėjo jis.
Apie susitikimą pas Seimo pirmininkę D.Valiui buvo pranešta prieš 25 minutes.
D.Valys pripažino, kad Baudžiamojo proceso kodekse yra spragų dėl vaikų teisių užtikrinimo vykdant procesinius veiksmus, tuo tarpu E.Žiobienė pažymėjo, kad visada situaciją lemia kokrečių pareigūnų jautrumas.
STT direktoriaus pavaduotojas Ž.Bartkus žiniaklaidai teikti bet kokius komentarus atsisakė.
Generalinis prokuroras D.Valys pažymėjo, kad kol kas prokuratūra atlikdama tyrimą dėl STT veiksmų prieš žurnalistus pagrįstumo klaidų nerado. Pasak jo, kol kas dėl nederamo pareigūnų elgesio prokuratūra nėra sulaukusi ir oficialių skundų.
Prokuroras pažymėjo, kad tyrimas dėl informacijos nutekinimo vyksta itin sparčiai, o į viešumą patenka tik maža dalis atliekamų veiksmų. Tiesa, jis pripažino, kad įtariamųjų byloje dar nėra.
Pasinaudojo įstatymų spraga
BNS direktorė Jurga Eivaitė pasakojo, kad STT pareigūnai atlikdami kratą J.Damulytės namuose vaikų teisių nepaisė pasinaudodami įstatymų spraga. Juose numatyta, kad kratų negalima pradėti dalyvaujant vaikams, bet aiškiai neapibrėžiama, ką daryti, kai vaikai grįžta iš mokyklos kratai prasidėjus.
„Jų sprendimu tada yra taip: arba jie nustoja daryti kratą, viską užantspauduoja, kaip buvo iki tol, ir tu eini gyventi į kitą butą, kol kitą dieną atvyks vaikų teisių specialistai – o kur tu su visa šeima dingsi? – arba jie toliau tęsia kratą be vaikų teisių atstovų“, – pasakojo J.Eivaitė.
BNS vadovė teigė, kad naujienų agentūra ruošiasi teisybės ieškoti teismuose.
Aiškinsis Seime ir keis įstatymus
Seimo pirmininkė L.Graužinienė susitikime su žiniasklaidos atstovais pažadėjo, kad BNS žurnalistų tardymo istorija sulauks dėmesio ir parlamente – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas bei Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisija atliks savo tyrimą.
„Jei jiems neužteks komiteto galių, tada jie kreipsis į Seimą ir jis suteiks komitetui specialiosios komisijos galias, kad galėtų apklausti daugiau žmonių“, – sakė ji.
Seimo pirmininkė pripažino, kad po šios istorijos paaiškėjo, kad ne viskas gerai yra ir su Lietuvoje galiojančiais žurnalistų teises ginančiais įstatymais.
„Tikrai matome, kad skubiai reikia taisyti kai kurias įstatymo nuostatas, kad tokios situacijos nesikartotų“, – sakė L.Graužinienė.
Seimui ketinama teikti bent dvi įstatymų pataisas, kurios griežčiau apibrėžtų šaltinio paslaptį ir užkirstų kelią teisėjams manipuliuoti įstatymų normomis.
„Akivaizdu, kad įstatymas dabar numato galimybę saugoti šaltinio paslaptį. Taip pat numato galimybę redakcijoms ir žurnalistams neatskleisti šaltinio, bet nieko nepasakyta apie tai, kokių veiksmų gali imtis teisėsauga, pavyzdžiui, kratų, kai nei redakcija, nei žurnalistai niekuo nėra įtariami“, – aiškino, kaip reikia keisti įstatymą Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininkas Dainius Radzevičius.
Be to, ketinama aiškiau nurodyti, kas būna, kai žurnalistų teisės yra pažeidžiamos.
