Būtent šias iniciatyvas teisėsauga mini komentuodama ikiteisminį tyrimą dėl galimos korupcijos ir neskaidrios įtakos teisėkūrai, apie kurį paskelbta šią savaitę.
Anot Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT), įtariamieji siekė paveikti įstatymus, „susijusius su lošimų automatų sujungimu į bendrą sistemą bei loterijų ir lošimų mokesčio tarifų padidinimu“.
Vyriausybės siūlymu Seimas dar 2017 metais priėmė pataisas, įpareigojančias verslininkus lošimų įrenginius prijungti prie bendros lošimo automatų kontrolės informacinės sistemos (LAKIS). Jų įsigaliojimas numatytas 2021 metų lapkritį, tačiau tiek svarstant projektą prieš ketverius metus, tiek pastarąjį pusmetį rinkos dalyviai siekė šį terminą nukelti.
Kita STT minima teisėkūros iniciatyva yra susijusi su šių metų gegužę registruotu Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo projektu. Pradiniame jo variante loterijų organizatoriams būtų didinami mokesčiai, tačiau vėliau pasiūlyta apmokestinimą kilstelti ir lošimų rengėjams.
STT įtaria, kad su šiomis pataisomis susijęs bandymas papirkti Seimo narį konservatorių Matą Maldeikį. Anot tarnybos, 50 tūkst. eurų kyšį jam galimai pasiūlė Darbo frakcijai priklausančio parlamentaro Mindaugo Puidoko padėjėjas Kęstutis Motiečius, jis įtariamas dėl papirkimo ir prekybos poveikiu.
Tokie patys įtarimai yra pareikšti azartinių lošimų ir lažybų bendrovės „Tete-a-tete“ savininkui Samoilui Kacui, tačiau tikslus jo vaidmuo galimame nusikaltime kol kas neįvardijamas.
Nori dar trejiems metams atidėti prisijungimą prie LAKIS
BNS surinkta informacija rodo, kad sektoriuje veikiantis verslas jau nuo praėjusių metų bando pasiekti politikus su prašymais atidėti prieš kelerius metus priimtų pataisų, susijusių su įpareigojimu lošimų automatus prijungti prie LAKIS, įsigaliojimą.
2020 metų gruodį dėl to į Seimą kreipėsi Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija, o šių metų kovą – Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija, vadovaujama „Tete-a-tete“ savininko S. Kaco. BNS turi šių organizacijų raštus.
Jos prašo atidėti prijungimo terminą trejiems metams – iki 2024 metų lapkričio.
Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija sako, kad iki šių metų lapkričio sujungti visus B kategorijos automatus į LAKIS neįmanoma dėl „finansiškai kritiškos“ situacijos.
„Jau penktą mėnesį negauname pajamų (...). reikalavimas investuoti ne vieną milijoną eurų į lošimo automatų sujungimą į el. sistemą akivaizdžiai sužlugdys didžiąją dalį antžeminę veiklą vykdančių bendrovių, taip sukuriant nekonkurencingą rinką, bei sudarys puikias galimybes tolimesnei agresyviai nuotolinių lošimų plėtrai“, – teigiama asociacijos prezidento Olego Smirnovo rašte Seimui, parlamento komitetams ir Vyriausybei.
Finansų ministerijos teigimu, techninius reikalavimus LAKIS Lošimų priežiūros tarnyba patvirtino 2018 metų rugsėjį. Pati sistema veikia nuo 2019 metų lapkričio – į ją jau galima jungti lošimų automatus.
Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos teigimu, valstybės institucijos pernelyg užtruko tvirtinti reikalavimus bendrai lošimų automatų sistemai, o prie jos prisitaikyti lošimų bendrovėms sutrukdė koronaviruso pandemija.
„Pavasarinio karantino metu sutriko lošimų įrangos gamintojų programinės įrangos modernizavimo Lietuvoje eksploatuojamai lošimų įrangai ir sertifikavimo darbai“, – teigiama prezidento Rimo Varkulevičiaus praėjusių metų rašte Seimo komitetams.
Jis tuo metu sakė, kad iš maždaug 3,8 tūkst. B kategorijos lošimo automatų šalyje apie pusė neturi techninių galimybių būti sujungti į bendrą duomenų valdymo sistemą.
R. Varkulevičiaus asociacija taip pat tvirtino, kad dėl karantino lošimo aparatai neveikė ir dėl to įmonės turi ribotas finansines galimybes investuoti į prisijungimą prie bendros sistemos.
Sistema – didesniam skaidrumui
LAKIS sistema inicijuota siekiant didesnio lošimų sektoriaus skaidrumo. Azartinių lošimų įstatymo pataisas dėl sistemos įteisinimo Vyriausybė registravo 2017 metų gegužę.
Birželio 1-ąją jas pristatydama Seime tuometė „valstiečių“ deleguota finansų viceministrė Loreta Masliakovienė aiškino, kad tokios sistemos tikslas – užtikrinti sąžiningą ir skaidrų lošimo veiklos vykdymą, efektyvesnę pinigų plovimo prevenciją, sudaryti galimybę lošimo automatų duomenis, apskaitą ir veikimo kontrolę vykdyti nuotoliniu būdu.
Pateiktame, o vėliau ir priimtame projekto variante siūlyta lošimo organizatorius įpareigoti visus lošimo automatus sujungti į LAKIS iki 2021 metų lapkričio.
Viceministrė tuokart teigė, kad pataisomis įgyvendinama Vyriausybės programa bei Valstybės kontrolės 2015 metų rekomendacijos.
Tuometis parlamentaras „valstietis“ Viktoras Rinkevičius abejojo, ar lošimo automatų sujungimo sistema bus patikima. Jis domėjosi, ar numatyti saugikliai ir garantijos, kad sistema veiks patikimai, be trikdžių, o duomenų nebus bandoma iškraipyti ar „kokiu nors būdu paveikti“.
„Ar duomenys nestrigs, kadangi, man atrodo, bus galbūt tokių norų, kad ji neveiktų labai efektyviai, gerai, patikimai, nes, aišku, žmones, kurie organizuoja, vykdo tą verslą, tą veiklą, galima pripažinti aukštos kvalifikacijos, kartais galbūt ir ne jie, bet kas nors iš šalies gali norėti tą veiklą sutrikdyti, tą duomenų perdavimą, galbūt ir iš tų, kurie lošia, irgi ne visi suinteresuoti, kad apie kažką žinotų“, – prieš ketverius metus kalbėjo Seimo narys.
Tądien po pateikimo už pataisas balsavo 75, o susilaikė penki parlamentarai: keturi liberalai ir „valstietis“ Dainius Kepenis.
Siūlė atidėti ir pasirengimą, ir įpareigojimą
Svarstant įstatymo projektą Seimo komitetuose, rinkos dalyviai jau tada siūlė ne tik atidėti įpareigojimą automatus jungti į LAKIS, bet ir nukelti terminą, iki kada valstybės institucijos turėtų paruošti reikalavimus sistemos veiklai.
Dar 2017 metų birželio 23 dieną lošimų bendrovės „Nesė“, „VSGA“ ir „Olympic Casino Group Baltija“ prašė trejiems metams, nei siūlė Vyriausybė – iki 2021 metų lapkričio atidėti reikalavimų paruošimą LAKIS veikimui. Tąkart jos teigė, kad šis terminas turėtų sutapti su automatų perkėlimo į LAKIS data.
„Bendros sistemos įvedimas ir numatytas vienodas pasirengimo ir pereinamojo laikotarpio terminas užtikrintų vienodas sąlygas visiems rinkos dalyviams veikti“, – nurodoma trijų įmonių rašte.
Šis prašymas Seimo komitetuose buvo apsvarstytas jau 2017 metų rudens sesijoje. Ekonomikos komitetas tam pritarė, o pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas – ne.
Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija 2017 metų rugsėjo 21-ąją bendrovių „Novogaming, „Olympic Casino Group Baltija“, „Tete-a-tete“ kazino, „Top sport“, „Unigames“, „Bongo Slots“, „Limonas“ ir „Nesė“ vardu prašė apskritai atsisakyti lošimo įrenginių sujungimo į LAKIS.
Kaip alternatyva siūlyta nustatyti penkerių metų pereinamąjį laikotarpį nuo techninių reikalavimų patvirtinimo, tai yra iki 2023 metų lapkričio.
BFK tokiam pasiūlymui irgi nepritarė.
Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija rugsėjo 22-osios rašte Seimo komitetui teigė, kad pusė Lietuvoje veikiančių B kategorijos lošimo automatų neatitinka techninių reikalavimų jų prijungimui į LAKIS, todėl įpareigojimas tai padaryti gali pareikalauti naujų įrenginių pirkimo ir sudarys neproporcingai didelius finansinius kaštus.
Teisėsaugos įtarimų šią savaitę sulaukęs „Tete-a-tete“ savininkas, Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos valdybos pirmininkas S. Kacas tąkart žadėjo kreiptis į Konkurencijos tarybą bei Specialiųjų tyrimų tarnybą su prašymais įvertinti įpareigojimą antimonopoliniu bei antikorupciniu požiūriais.
Visus minimus verslo organizacijų raštus BNS turi.
Priėmimas neužtruko
Seimo BFK minimas pataisas svarstė keliuose posėdžiuose, taip pat organizavo kelis susitikimus su rinkos dalyviais, tačiau joms grįžus į plenarinių posėdžių salę procesas nebeužtruko.
Pataisas be esminių diskusijų Seimas svarstė lapkričio 7-ąją. Tuometis BFK narys, šiuo metu komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas akcentavo lošimų priklausomybių prevenciją, kuriai reikia skirti daugiau dėmesio.
Už pataisas svarstymo stadijoje balsavo 87 Seimo nariai, prieš ir susilaikiusiųjų nebuvo.
Po dviejų savaičių, lapkričio 21 dieną, pataisos buvo priimtos. Jas palaikė 100 Seimo narių, o trys parlamentarai – liberalas Eugenijus Gentvilas, socialdemokratas Juozas Olekas ir „socialdarbietis“ Antanas Vinkus – susilaikė.
Nepaisant ginčų, Seimas nepakeitė Vyriausybės siūlymo ir įpareigojo Lošimų priežiūros tarnybą iki 2018 metų lapkričio paruošti reikalavimus LAKIS veiklai, o įrenginių valdytojus – pajungti į ją visus automatus iki 2021 metų lapkričio.
Seime – siūlymas didinti mokesčius loterijų organizatoriams
Kita STT akiratyje atsidūrusi teisėkūros iniciatyva yra šių metų gegužės 20-ją registruotas Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo projektas. Pradiniame jo variante siūloma loterijų organizatoriams taikyti palankesnę mokesčių bazę, tačiau patį mokesčio tarifą didinti nuo 5 iki 10 procento.
Kartu registruotos Loterijų įstatymo pataisos, kuriomis siūloma loterijų organizatorius įpareigoti paramai skirti ne 8 proc. kaip dabar, o 16 proc. lėšų nuo nominaliosios per ketvirtį išplatintų loterijos bilietų vertės.
11 parlamentarų registruoti projektai Seime pateikti šią savaitę. Po pateikimo jiems pritarta – „už“ balsavo 38 parlamentarai, prieš buvo dešimt, susilaikė 27 Seimo nariai.
Per pataisų pateikimą Ekonomikos komiteto narys konservatorius Andrius Kupčinskas prognozavo, kad, įsigaliojus siūlomai tvarkai, mokesčių ir skirtinos paramos pavidalu iš loterijų organizatorių būtų galima papildomai surinkti apie 2 mln. eurų kasmet.
„Tikimės, kad tai padės labiau finansuoti ne tik sportą, (...) nes paprastai labdarai skiriama parama keliauja ne tik sportui, bet ir kultūrai, taip pat socialinėms reikmėms“, – pristatydamas pataisas Seime sakė parlamentaras.
Liberalas Virgilijus Alekna tvirtino, jog papildomos lėšos sportui reikalingos, kad atletai dar geriau rengtis olimpinėms žaidynėms: „Valstybė dėl tikrai nelengvos situacijos ir įtampos biudžete negali tų poreikių patenkinti. Nuo to kenčia mūsų sportininkų rezultatai“.
Tačiau socialdemokratas Julius Sabatauskas apgailestavo, kad sporto visuomenėje nediskutuota šiuo klausimu, o Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas piktinosi, jog pagal projektą loterijų ir lošimų apmokestinimo santykis dar labiau išaugs loterijų nenaudai.
Po pataisų starto Seime Lietuvos loterijų asociacijos prezidentas Andrius Karaliūnas BNS sakė nesuprantąs, kodėl norima dar labiau apmokestinti loterijas, kai jos ir taip sumoka dvigubai didesnius mokesčius nei azartiniai lošimai.
Pasak jo, priėmus pakeitimus, loterijų mokami mokesčiai būtų net keturis kartus didesni nei azartinių lošimų ir sudarytų 50 proc. grynųjų loterijų pajamų.
Siūlymų virtinė
Pirmoji Seime pataisas po pateikimo turėjo svarstyti Jaunimo ir sporto reikalų komisija, tačiau padarė pertrauką. Jos paprašė Lietuvos regionų frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis. Komisija dėl pataisų paprašė Vyriausybės išvados.
Be kita ko, projektui Seime jau registruota keletas pasiūlymų. Pavyzdžiui, siūloma loterijų mokesčio tarifą, kuris dabar siekia 5 proc., padidinti nebe iki 10 proc., kaip siūlyta pirminiame projekto variante, o iki 6 procentų, atsisakant iniciatyvos keisti mokesčių bazę.
Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas su Lietuvos loterijų asociacija siūlo suvienodinti loterijų ir azartinių lošimų mokesčio apskaičiavimo tvarką: loterijoms palikti galiojantį tarifą, o lošimams nustatyti, kad mokestis mokamas nuo sumos, gautos iš lošėjų statomų sumų.
Taip pat abiem veikloms siūloma nustatyti vienodą 5 proc. mokesčio tarifą, koks dabar yra loterijoms. Tai padidintų lošimų verslo apmokestinimą.
A. Matulas skaičiuoja, kad dėl to valstybės biudžetas papildomai surinktų daugiau nei penkis kartus didesnį azartinių lošimų mokestį nei surenkamas pagal dabar galiojančią tvarką – nuo 11,9 mln. eurų iki 65,6 mln. eurų per metus.
Iš STT viešai teikiamų duomenų nėra aišku, ar neteisėtas poveikis galėjo būti daromas pradinei iniciatyvai didinti loterijų apmokestinimą, ar vėliau teiktiems siūlymams kilstelti mokesčius lošimams.
