Penktadienio duomenimis, Vilniaus regiono ligoninėse yra užimtos 558 iš 720 COVID-19 pacientų gydymui ir slaugai skirtų lovų, o reanimacijos skyriuose – 81 lova iš 102.
Situacija reanimacijos skyriuose yra panaši kaip pandemijos piko laikotarpiu, kuris buvo stebimas praėjusių metų gruodžio pabaigoje ir šių metų sausio pradžioje.
Iš viso šalies ligoninėse yra beveik 1600 lovų, skirtų COVID-19 pacientams, iš jų užimtos 1100.
Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) patarėjo ir COVID-19 operacijų štabo vadovo Mariaus Čiurlionio, augant sunkios būklės pacientų skaičiui ligoninės susiduria su trimis pagrindiniais iššūkiais: užtikrinti pakankamą personalo skaičių, perorganizuoti paslaugas ir atlikti reikiamus infrastruktūros darbus, susijusius su COVID-19 ligos prevencija.
Augant pacientų skaičiui COVID-19 skyriuose, jais rūpintis padeda gydytojai ir slaugytojai iš kitų skyrių. Reikšmingos pagalbos ligoninės sulaukia ir iš išorės.
„Matome, kad į šią veiklą įsitraukia daug savanorių, sveikatos mokslų programų studentų, rezidentų. Turime gerų pavyzdžių, kai asmenys patys prašosi dirbti į COVID-19 skyrius“, – sako COVID-19 operacijų štabo vadovas M.Čiurlionis.
Pasak jo, labai svarbų vaidmenį šioje sudėtingoje situacijoje atlieka bendradarbiavimas tarp įstaigų ir regionų. COVID-19 ligos pandemijos valdyme dalyvaujančios gydymo įstaigos yra sujungtos į penkis klasterius: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio. Kiekvieno klasterio įstaigos dirba išvien pasidalindamos krūviais, o tarp pačių regionų taip pat vyksta nuolatinis bendradarbiavimas, kurį koordinuoja SAM.
„Susiklosčius sudėtingai situacijai Vilniaus regione, Kauno ir Panevėžio regionai išreiškė paramą ir pasakė, kad situacijai blogėjant yra pasiryžę padėti perorganizuojant COVID-19 pacientų srautus“, – apie regionų bendradarbiavimą pasakoja M.Čiurlionis.
Augant COVID-19 pacientų skaičiui ligoninės privestos perorganizuoti kitų paslaugų teikimą, perskirstyti prioritetus arba perkelti kai kurias paslaugas į kitas įstaigas, tačiau stabdyti su COVID-19 nesusijusių sveikatos priežiūros paslaugų teikimą nėra svarstoma.
Didžiausias 14 dienų sergamumas 100 tūkst. gyventojų šiuo metu fiksuojamas Vilniaus regiono savivaldybėse:
- Vilniaus mieste – 1050;
- Vilniaus rajone – 1037;
- Širvintų rajone – 925;
- Elektrėnuose – 871.
Pablogėjusią padėtį Vilniaus regione SAM epidemiologai sieja su vadinamąja britiškąja koronaviruso atmaina (B.1.1.7), kurios plitimo greitis yra didesnis, nei anksčiau Lietuvoje vyravusio viruso. Kad pasiektų kitą žmogų, manoma, šiai atmainai užtenka trumpesnio kontakto. Todėl siekdami mažinti užsikrėtimo riziką, gyventojai turėtų vengti nebūtinų kontaktų, o esant reikalui susitikti atviroje erdvėje, dėvint apsaugines veido kaukes ir laikantis saugių atstumų.
SAM epidemiologai primena, kad persirgę ir pasiskiepiję gyventojai taip pat gali būti viruso nešiotojais, todėl privalo laikytis karantino režimo taisyklių.
