„Sveikiname Vyriausybės planus peržiūrėti galiojančias pelno mokesčio lengvatas investicijoms į technologinį atsinaujinimą ir MTEP, siekiant paskatinti investicijas, tačiau patraukliam investiciniam klimatui Lietuvoje sukurti neišvengiamai reikia daugiau pokyčių mokesčių sistemoje“, – pranešime cituojamas LPK prezidentas.
Pramonininkai siūlo panaikinti Pelno mokesčio įstatyme numatytą apribojimą perkeliamų nuostolių dydžiui; atsisakyti Pelno mokesčio įstatyme įtvirtintos prievolės mokėti avansinį pelno mokestį; suformuluoti ir teisės aktuose įtvirtinti aiškius sąžiningumo reikalavimus, keliamus mokesčių mokėtojams, norintiems pasinaudoti teise į PVM atskaitą ir / ar taikyti 0 proc. PVM tarifą, į kitą ES valstybę narę tiekiamoms ir eksportuojamoms už ES ribų prekėms.
Pramonininkai vyriausybės programos priemonių plane pasigedo ir jų pasiūlymo Nekilnojamojo turto mokesčio (NTM) įstatyme įtvirtinti aiškų reglamentavimą, kad didesnis nei 1 proc. NTM tarifas gali būti taikomas tik apleistam turtui, viename įstatyme būtų įtvirtinti nekilnojamojo turto ir žemės mokesčiai, o nekilnojamojo turto apmokestinimui taikomas atvirkštinės aritmetinės progresijos principas.
„LRV priemonių plane nepakankamai skiriama dėmesio ir turizmo sektoriui, kuris sukuria apie 5 proc. Lietuvos BVP ir turi didelį potencialą. Priemones turizmo sektoriaus augimui skatinti LPK jau yra pateikusi Finansų ir Ūkio ministerijoms“, – teigia R.Dargis.
Verslas siūlo maitinimo paslaugoms, išskyrus alkoholinių gėrimų ir tabako, taikyti 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio tarifą, kaip tai daroma kitose ES šalyse; įteisinti Lietuvos atvykstamąjį turizmą kaip paslaugų eksportą ir užtikrinti ilgalaikį mokesčių stabilumą; diversifikuoti turizmo rinkodaros finansavimo šaltinius, didinant finansavimą iš valstybės biudžeto; ypatingą dėmesį skirti konferenciniam turizmui – kaip priemonei sezoniškumui mažinti turizmo sektoriuje.
„Pasigedome esminių priemonių energetikos srityje: nėra numatytos jokios konkrečios priemonės, užtikrinsiančios konkurencingas energijos išteklių kainas pramonei, taip pat nenumatyta, kaip spręsti energijos gamybos decentralizavimo klausimus ir kaip privatus verslas galės tame dalyvauti. Labai gaila, kad nenumatomas nacionalinės energetikos strategijos tvirtinimas“, – pabrėžia LPK prezidentas.
Pasak jo, transporto sektoriaus dalis 2015 m. sudarė 11,7 proc. BVP, o su transportu susijusiuose sektoriuose dirbo daugiau nei 160 tūkst. darbuotojų. Nepaisant to, šis sektorius esą nesulaukė deramo dėmesio Vyriausybės priemonių plane, todėl pramonininkai siūlo įtvirtinti Lietuvos interesus atitinkančias nuostatas ES teisės aktuose, nustatančiuose kelių transporto paslaugų teikimą ES; atlikti Lietuvos kelių transporto sektoriaus konkurencingumo tyrimą bei parengti priemones konkurencingumui didinti ir jas įgyvendinti; užtikrinti kelių transporto sektoriaus atstovavimą ir kelių transporto paslaugų eksporto į trečiąsias šalis paritetines sąlygas; pripažinti išorinį uostą valstybei svarbiu ekonominiu projektu; parengti ir įgyvendinti vidutinės trukmės bei ilgalaikę integruotą transporto sektoriaus infrastruktūros bei logistikos objektų plėtros programą.
Siekiant sumažinti oro taršą ir klimato kaitą, LPK siūlo mažinti techniškai pasenusių transporto priemonių su vidaus degimo varikliais naudojimą, jas keičiant naujomis, atitinkančiomis naujausius ES reikalavimus. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad, nustačius gamintojams ir importuotojams pareigą dalinai finansuoti mišrių komunalinių atliekų rūšiavimo įrenginių veiklą, diskredituojama ilgus metus diegta ir neišvengiamai svarbi atliekų pirminio rūšiavimo sistema. Dviprasmiškumą sukeliančiu ir atliekų turėtojams neaiškiai suprantamu tampa gyventojų švietimas ir informavimas apie atliekų rūšiavimo jų susidarymo vietose svarbą.
Regionų politikos srityje pramonininkai siūlo perduoti ekonominės regionų plėtros politikos formavimo ir koordinavimo funkcijas iš Vidaus reikalų ministerijos Ūkio ministerijai. R.Dargio teigimu, tai leistų užtikrinti tolygesnį ekonomikos augimo skatinimą visoje šalyje, pritraukti investicijas į regionus, kurti inovatyvią ir palankią verslo aplinką, sudaryti sąlygas regioniniam produktyvumo ir aukštesnių pajamų lygio užimtumo didėjimui.
LPK savo pasiūlymus Vyriausybei dėl LRV programos prioritetinių krypčių yra pateikusi 2016 metų pabaigoje. Detalūs LPK pasiūlymai LRV programos priemonių planui pagal atskirų ministerijų kompetencijų sritis taip pat buvo pateikti ir pristatyti LPK prezidento susitikimų su ministrais metu.
