Vyriausybės patvirtintame biudžeto projekte nacionaliniam transliuotojui 2023-iaisiais numatyta skirti 63 mln. 439 tūkst. eurų, iš jų 19 mln. 900 tūkst. – atlyginimams.
Šiemet skirtas finansavimas – 55 mln. 434 tūkst. eurų, iš jų – 16 mln. 400 tūkst. teko atlyginimams.
LRT biudžetas apskaičiuojamas automatiškai pagal valstybės gautas pajamas iš gyventojų pajamų mokesčio ir akcizo.
Tokį Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) finansavimo modelį Europos Komisijai (EK) buvo apskundusi Interneto žiniasklaidos asociacija, vienijanti naujienų portalus delfi.lt, 15min.lt ir lrytas.lt ir bendrovę „All Media Lithuania“, valdančią TV3 televiziją. Šių metų gegužę EK atmetė jos skundą, byla persikėlė į ES Teisingumo Teismą.
Asociacija teigia, kad visuomeninio transliuotojo finansavimas yra valstybės pagalba, o Lietuva nėra suderinusi visuomeninio transliuotojo finansavimo modelio su EK.
Pasak asociacijos advokatų, EK pritaria asociacijos pozicijai dėl finansavimo traktuotės, bet laikosi nuomonės, kad finansavimas buvo sukurtas iki 1994 metų, todėl leidimas teikti valstybės pagalbą yra suteiktas automatiškai.
Interneto žiniasklaida laikosi pozicijos, kad nuo 1994 metų LRT finansavimo modelis buvo keičiamas esmingai, todėl Lietuva turėjo susiderinti valstybės pagalbos schemą iš naujo.
LRT vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė anksčiau teigė, kad komercinės žiniasklaidos atstovų skundo EK tikslas yra sumažinti LRT finansavimą bei riboti portalą, nors šis konkurencijos dėl pajamų komercinei žiniasklaidai nesudaro.
